Haneke Michael (Michaelis Hãnekė) 1942 03 23Miunchenas, austrų režisierius, kino scenaristas. Vienos universitete studijavo filosofiją, psichologiją, teatro režisūrą. 1967–70 dirbo televizijos filmų montuotoju, scenaristu, 1974–89 režisieriumi. Vokietijos ir Austrijos teatruose režisavo spektaklių pagal F. Brucknerio, J. W. Goethe’s, A. Strindbergo kūrinius.
Michael Haneke
M. Haneke. Filmo Paslėpta kadras (2005; iš kairės: Ana – J. Binoche, Žoržas – D. Auteuil’us)
Nuo 1989 kuria vaidybinius kino filmus, jų pagrindinės temos – susvetimėjimas, nesusikalbėjimas (Septintasis kontinentas / Der Siebente Kontinent 1989, Nežinomas kodas: Neužbaigtas pasakojimas apie įvairias keliones / Code inconnu: Récit incomplet de divers voyages 2000, Kanų kino festivalio prizas), prievarta (Baltas kaspinas / Das weisse Band 2009, Kanų kino festivalio prizas), šiuolaikinės visuomenės krizė (Vilko valanda / Le Temps du loup 2003, Laiminga pabaiga / Happy End 2017). Filmuose Beno video (Benny’s Video 1992), 71 atsitiktinumų chronologijos fragmentas (71 Fragmente einer Chronologie des Zufalls 1994), Smagūs žaidimėliai (Funny Games 1997, 2007), Paslėpta (Caché 2005, Kanų kino festivalio prizas) įvairūs prievartos aspektai tyrinėjami per televizijos bei kitų žiniasklaidos priemonių poveikį žmogaus sąmonei ir emocijoms.
Filme Pianistė (La Pianiste 2001, pagal E. Jelinek, Kanų kino festivalio prizas) vaizduojama vienišos moters uždaras gyvenimas, įvairių kompleksų varžoma jos asmenybė, svarstoma apie Vakarų Europos klasikinės kultūros palikimą. 1997 sukūrė filmą Pilis (Das Schloss, pagal F. Kafką), 2012 – filmą Meilė (Amour 2012, Kanų kino festivalio prizas, Oskaras 2013) apie 2 žmonių ryšį senatvės, ligos ir mirties akivaizdoje. M. Haneke’s filmai provokuojantys, dažnai prieštaringai vertinami; būdinga stambūs planai, statiški vaizdai, lėtas filmo ritmas, smulkmeniškai rodoma banali kasdienybė, atskleidžiama personažų dvasinio gyvenimo inercija.
1863
2271