Polanyi Michael (Maiklas Polãnis) 1891 03 11Budapeštas 1976 02 22Northampton, vengrų ir anglų filosofas, ekonomistas, chemikas. J. Ch. Polanyi tėvas. K. P. Polanyi brolis. Dr. (1917).
Išsilavinimas
1909–17 studijavo mediciną ir chemiją Budapešto universitete. Dalyvavo I pasauliniame kare. 1920 emigravo į Vokietiją. 1923–33 dirbo Fizikinės chemijos institute Berlyne. 1933 emigravo į Didžiąją Britaniją, iki 1958 dėstė fizikinę chemiją ir socialinius mokslus Mančesterio universitete, 1958–61 – Oksfordo universitete.
Mokslo filosofija
Plėtojo deskriptyviąją mokslo filosofiją. Kritikavo loginį pozityvizmą, nuasmeninto mokslinio žinojimo koncepcijas. Teigė, kad mokslininkai bendrauja taip, kaip vartotojai laisvojoje rinkoje: kaip pasiūla nustato prekės kainą, taip ir mokslininkų bendrijos patvirtinimas sukuria teorijos vertę. Mokslas geriausiai funkcionuoja tada, kai mokslininkai turi visišką tyrimų laisvę, nevaržomą valstybės.
Asmeninio žinojimo samprata
M. Polanyi kūrė asmeninio žinojimo sampratą: pažintinės veiklos galima išmokti ne iš vadovėlių, o tik bendraujant su šios srities meistrais. Žinojimas ir jį kuriantys žmonės negali būti atskirti. Jo asmeninio žinojimo sampratą kritikavo K. R. Popperis. Mokslinio žinojimo struktūrą M. Polanyi papildė vidinio žinojimo, tikėjimo mokslo vertybėmis, aistringo tiesos siekio aspektais. Pažintinėje veikloje skyrė išreikštus ir neišreikštus elementus – kūrybos procesas neformalizuojamas, net griežčiausiose mąstymo veiksmuose lieka nekonceptualių, neišreiškiamų ir logiškai nepaaiškinamų veiksnių. Plėtojo fenomenologinę intencionalumo idėją, skyrė fokusuotąjį ir periferinį suvokimą.
Michael Polanyi (1933)
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Mokslas, tikėjimas ir visuomenė (Science, Faith, and Society 1946), Laisvės logika (The Logic of Liberty 1951), Asmeninis žinojimas: Postkritinės filosofijos link (Personal Knowledge: Towards a Post-Critical Philosophy 1958), Žmogaus tyrinėjimas (The Study of Man 1964), Neišreikštasis matmuo (The Tacit Dimension 1967).