Rosbash Michael (Maiklas Ròsbašas) 1944 03 07Kansas City (Misūrio valstija), Jungtinių Amerikos Valstijų chronobiologas, genetikas. Dr. (1970). Jungtinių Amerikos Valstijų menų ir mokslų akademijos (1997), Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos (2003) narys. Žydų kilmės. 1938 jo tėvai pabėgo iš Vokietijos nuo nacių persekiojimo. 1965 Kalifornijos technologijos institute (Caltech) įgijo chemijos mokslų bakalauro, 1970 Masačusetso technologijos institute – biofizikos mokslų magistro laipsnį. 1971–74 stažavo Edinburgo universitete genetikos srityje. Nuo 1974 Brandeiso universiteto Walthame (Masačusetso valstija) profesorius, Neuromokslų katedros vadovas. Nuo 1989 Howardo Hugheso medicinos instituto tyrėjas.
Michael Rosbash
Mokslinė veikla
Mokslinio darbo sritis – cirkadiniai ritmai, t. y. cikliškas 24 val. biologinės veiklos laikotarpis, kuris lemia kasdienius elgesio modelius. 8 dešimtmetyje susidomėjo genų įtaka elgesiui ir pradėjo bendradarbiauti su J. C. Hallu. Tyrė 1971 R. Konopkos ir S. Benzerio atrastą vadinamąjį periodo (per) geną, kuris svarbus reguliuojant cirkadinį ritmą vaisinės muselės (Drosophila melanogaster) organizme, bet dar nėra išskirtas iš jos genomo.
1984 su J. C. Hallu, maždaug tuo pačiu metu kaip M. W. Youngas, išaiškino miego ir pabudimo ciklus reguliuojantį periodo geną X chromosomoje, atskleidė mechanistinį per geno vaidmenį parodydami, kad jo koduojamo periodo baltymo (PER) kiekis svyruoja cirkadinio ciklo metu, kaupiasi ląstelių branduoliuose naktį ir suyra dieną. J. C. Hallo ir M. Rosbasho išvados leido pasiūlyti modelį, pagal kurį PER yra autoreguliacinis, slopinantis savo transkripciją (ribonukleorūgšties sintezę iš deoksiribonukleorūgšties), kai baltymo kiekis pasiekia kritinį tašką. 1990 su J. C. Hallu ir P. Hardinu atrado, kad per geno koduojamas periodo baltymas PER veikia slopindamas savo paties transkripciją, sukūrė transkripcijos ir transliacijos neigiamo grįžtamojo ryšio modelį (angl. Negative Transcription-Translation Feedback Loop, TTFL), kuris parodo ir vaisinės muselės cirkadinio laikrodžio mechanizmo veikimą.
1998 su J. C. Hallu atrado papildomų genų (Clock, Cycle ir kitų), dalyvaujančių reguliuojant cirkadinį ritmą, t. p. žinduolių cirkadinio laikrodžio analogų. Nustatyta, kad daugelis žmogaus genų yra reguliuojami mechanizmo, kuris yra homologiškas aprašytam vaisinių muselių mechanizmui, todėl atsirado naujų įžvalgų apie žmogaus fiziologiją. 1999 atrado LNV neuronus – pagrindinius vaisinių muselių cirkadinių ritmų fotoreceptorius.
Apdovanojimai
Gruberio premija (2009), Kanados Gairdnerio tarptautinis apdovanojimas (2012), Wiley biomedicinos mokyklų ir Šao tarptautinių Medicinos mokyklų premija (2013), Nobelio fiziologijos ir medicinos premija (2017, visos su J. C. Hallu ir M. W. Youngu).
1730