Whittingham Michael Stanley (Maiklas Stanlis Vtingamas) 1941 12 22Nottingham, Didžiosios Britanijos chemikas. Vienas daug kartų įkraunamos ličio jonų baterijos išradėjų. Dr. (1968).
Išsilavinimas ir veikla
1964 baigė Oksfordo universitetą. Dirbo naftos bendrovėse Exxon ir Schlumberger. Nuo 1988 Niujorko universiteto Binghamtone profesorius, šio universiteto Medžiagotyros instituto bei medžiagų mokslo ir inžinerijos studijų programos vadovas, Energetikos departamento direktorius.
Mokslinė veikla
Svarbiausios mokslinių tyrimų sritys: naujų medžiagų, skirtų energijai kaupti, kūrimas, atsinaujinantys energijos šaltiniai. 20 a. 7–8 dešimtmetyje M. S. Whittinghamas pradėjo tyrinėti vadinamuosius sluoksninius junginius (angl. layered compounds), į kuriuos būtų galima įterpti kitus objektus, pvz., metalų jonus. Taip buvo atrastas pirmasis junginys – titano disulfidas (TiS2), į kurį galima elektrochemiškai (t. y. naudojantis elektros srove) įterpti ličio jonus. Litis buvo pasirinktas neatsitiktinai: tai vienas mažiausių jonų, galintis lengviau už kitus įlįsti į kitas struktūras, be to, tai lengviausias metalas, galintis saugoti didžiausią krūvį, tenkantį masės vienetui. Eksperimentuodamas su šiais junginiais M. S. Whittinghamas pirmasis atrado pagrindinį įterpimo (angl. intercalation) principą, kuriuo remiantis gaminama ir dauguma šiuo metu naudojamų baterijų ir joms gaminti reikalingų medžiagų. Deja, jo sukurta baterija buvo labai nestabili ir dažnai greitai ne tik nustodavo veikti, bet ir savaime užsiliepsnodavo.
Michael Stanley Whittingham
Apdovanojimai
Nobelio chemijos premija (2019, su J. B. Goodenoughu ir A. Yoshino).
Michael Stanley Whittingham