Michael Warren Young
Young Michael Warren ( Maiklas Vorenas Jángas) 1949 03 28Majamis (Floridos valstija), Jungtinių Amerikos Valstijų genetikas. Dr. (1975). Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos narys (2007).
Išsilavinimas ir veikla
1971 baigė biologiją Teksaso universitete Ostine, 1978 –podoktorantūros studijas Stanfordo universitete. Rokfelerio universiteto docentas (1978), profesorius (1988), nuo 2004 šio universiteto viceprezidentas akademiniams reikalams.
Michael Warren Young
1987–96 Howardo Hugheso medicinos instituto (HHMI) tyrėjas. Mokslinių tyrimų sritys – genetiniai vaisinės muselės mechanizmai, cirkadinio ritmo molekuliniai pagrindai, ypač vadinamasis periodo genas (per), kurį 1971 atrado R. Konopka ir S. Benzeris; jie laikė šį geną svarbiausiu biologinių ritmų reguliatoriumi. 1984 M. W. Youngas sėkmingai išskyrė ir sekvenavo per geną (tai padarė ir M. Rosbashas bei J. C. Hallas). M. W. Youngas įrodė, kad periodo geno lokuso DNR fragmento įvedimas į mutavusių muselių (neturinčių periodo geno) genomą atkūrė cirkadinį ritmą. M. W. Youngo išaiškinti vaisinės muselės (Drosophila melanogaster) genų ir elgesio ryšiai leido daugiau sužinoti apie pasikartojančius kasdienius žmogaus fiziologinius procesus, įskaitant medžiagų apykaitą ir miegą.
Dirbdamas savarankiškai ir bendradarbiaudamas su J. C. Hallu ir M. Rosbashu, M. W. Youngas padėjo išaiškinti molekulinį mechanizmą, kuriam veikiant periodo genas valdo cirkadinį laikrodį; t. p. atrado antrąjį pagrindinį, vadinamąjį nesenstantįjį, geną (angl. timeless), kurio funkcija panaši į periodo geno. 1995 nustatė, kad timeless geno koduojamas baltymas TIM gali prisijungti prie PER (baltymo, kurį koduoja periodo genas), todėl PER baltymas gali patekti į ląstelės branduolį ir slopinti savo transkripciją (ribonukleorūgšties sintezę iš deoksiribonukleorūgšties). M. W. Youngo atradimai patvirtino idėją, kad PER baltymas veikia savaime besireguliuojančioje neigiamo grįžtamojo ryšio kilpoje – naktį jis kaupiasi ląstelės branduolyje, dienos metu jo lygis mažėja, nes tuo metu TIM baltymas skaidomas veikiant šviesai. Vėliau M. W. Youngas nustatė geną, vadinamuoju dvigubo laiko (angl. doubletime) genu, kuris koduoja baltymą ir padeda kontroliuoti PER baltymo svyravimų dažnį ląstelės branduolyje per 24 val. ciklą. M. W. Youngo tyrimai buvo naudingi molekulinių cirkadinio ritmo pokyčių, kurie yra žmonių miego sutrikimų priežastis, tyrimams.
Apdovanojimai
Gruberio premija (2009), Kanados Gairdnerio tarptautinis apdovanojimas (2012), Wiley biomedicinos mokyklų ir Šao tarptautinių Medicinos mokyklų premija (2013), Nobelio fiziologijos ir medicinos premija (2017, visos su J. C. Hallu ir M. Rosbashu).
1730