Baryšnikov Michail (rus. Михаил Барышников; Michailas Barýšnikovas) 1948 01 27Ryga, Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų baleto artistas, baletmeisteris, aktorius. Vienas žymiausių 20 a. baleto artistų. Amerikos menų ir mokslo akademijos narys (1999). Niujorko (2006), Montclairo valstybinio (Naujojo Džersio valstija, 2008), Pietų Kalifornijos (2019) universitetų, Shenandoah universiteto konservatorijos (2007) garbės daktaras.
Išsilavinimas ir baleto veikla Rusijoje
1958–64 mokėsi Rygos choreografijos mokykloje (pedagogai Nadežda Leontjeva, Juris Kaprālis, Valentinas Blinovas). 1967 baigė Leningrado choreografijos mokyklą (A. Puškino klasę). 1967–74 S. Kirovo operos ir baleto teatro Leningrade solistas, pirmasis atliko vaidmenis šių baleto spektaklių premjerose: Jaunuolis (Murado Kažlajevo Kalnietė 1968), Merkucijus (Romeo ir Džuljeta 1969, pagal H. L. Berliozo muziką), Hamletas (Nikolajaus Červinskio Hamletas 1970), Adomas (A. Petrovo Pasaulio sukūrimas 1971), Princas (B. Britteno Užburtas princas 1972), t. p. šoko klasikinio repertuaro baleto spektakliuose: Bazilis (L. Minkaus Don Kichotas 1969), Dezirė (P. Čaikovskio Miegančioji gražuolė 1970), Albertas (A. Ch. Adamo Žizel 1973). 1974 per Didžiojo teatro gastroles Kanadoje paprašė politinio prieglobsčio, netrukus po to išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas.
Michail Baryšnikov
Baleto veikla užsienyje
M. Baryšnikov. Jaunojo žemdirbio vaidmuo šokio spektaklyje A. Coplando Apalačų pavasaris (1987, choreografė M. Graham)
1974–78 trupės American Ballet Theatre Niujorke solistas, šoko klasikinio (Džeimsas – H. S. Løvenskioldo Silfidė, Francas – L. Delibes’o Kopelija, Zygfrydas, Princas – P. Čaikovskio Gulbių ežeras, Spragtukas, šio ir baletmeisteris 1976, Kolenas – P. L. Hertelio Tuščias atsargumas, Petruška – I. Stravinskio Petruška, Jaunuolis – Rožės sapnas, pagal C. M. von Weberio muziką, Solistas – Tema su variacijomis, pagal P. Čaikovskio muziką) ir šiuolaikinio (choreografų R. Petit, F. Ashtono, G. Tetley, J. Neumeierio, A. Tudoro, T. Tharp, K. MacMillano, A. De Mille spektakliuose) repertuaro vaidmenis. Šokio judesiai raiškūs, techniški, atlikimui būdinga universalumas, aktorinis meistriškumas. 1978–79 New York City Ballet solistas (šoko G. Balanchine’o, J. Robbinso spektakliuose). 1980–89 trupės American Ballet Theatre meno vadovas, pastatė baleto spektaklius L. Minkaus Don Kichotas (1978), S. Prokofjevo Coliukė (1983), P. Čaikovskio Gulbių ežeras (1989).
1990 Floridoje su M. Morrisu įkūrė gastrolių trupę White Oak Dance Project, čia šoko, statė šiuolaikinio šokio spektaklius, iki 2002 buvo meno vadovas. 2005 įkūrė Baryšnikovo menų centrą Niujorke, jo meno vadovas. Šoko daugelyje Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos baleto teatrų ir trupių.
Kino vaidmenys
Nuo 1978 vaidino kino filmuose (Jurijus Kopeikinas – Posūkio taškas 1977, Tonis Sergejevas – Šokėjai 1987, abiejų režisierius Herbertas Rossas, Nikolajus Rodčenka – Baltosios naktys 1985, režisierius Tayloras Hackfordas, Piotras Grušenka – Įmonės reikalas 1991, režisierius Nicholasas Meyeris), televizijos serialuose (Aleksandras Petrovskis – Seksas ir miestas 2003–04, vaidino 9 serijose, Michailas – Dolė ir Emė 2015, vaidino 5 serijose).
Teatro vaidmenys
Nuo 1989 kūrė teatro vaidmenis Brodvėjaus (Gregoras – Metamorfozė 1989, pagal F. Kafką, režisierius Stevenas Berkoffas) ir nebrodvėjiniuose (įvairūs vaidmenys – Beckettas trumpai 2007, pagal S. Becketto vienaveiksmes pjeses, režisierė J. Akalaitis, Misuki – Medžioklės ginklas 2023, pagal Jasušį Inoue, režisierius François Girard’as) teatruose, kitų šalių teatruose (Generolas Nikolajus Platoničius – Paryžiuje 2011, pagal I. Buniną, režisierius Dmitrijus Krymovas, vaidmuo spektaklyje Senė 2013, pagal D. Charmsą, Nižinskis – Laiškas žmogui 2015, pagal V. Nižinskio dienoraščius, abiejų režisierius R. Wilsonas, vaidmuo monospektaklyje Brodskis / Baryšnikovas 2015, 2019 vaidintas Vilniuje ir Kaune, Popiežius Benediktas XVI – Baltas sraigtasparnis 2019, abiejų režisierius A. Hermanis, Čechovas – chekhovOS / an experimental game 2021, Firsas – Sodas 2022, abu pagal A. Čechovą, abiejų režisierius Igoris Goliakas). 2021 vaidino režisierių J. Fabre’s ir Philo Griffino režisuotoje šiuolaikinio meno instaliacijoje NOT ONCE. Surengė savo fotografijų parodų.
Apdovanojimai
Tarptautinio baleto artistų konkurso Varnoje aukso medalis (1966). V. Nižinskio prizas (1969). Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinis menų medalis (2000). Kennedy centro apdovanojimas (2000). Tarptautinis šokio prizas Benois de la Danse už gyvenimo nuopelnus (2003). Prancūzijos Menų ir literatūros ordino kavalierius (2010). Imperatoriškoji premija (2017). Trijų žvaigždžių Komandoro ordinas (Latvija, 2021).
1706