Čigorin Michail (rus. Михаил Чигорин, Michailas Čigòrinas) 1850 11 12Gatčina 1908 01 25Liublinas (1914 perlaidotas Sankt Peterburge), rusų šachmatininkas, rusų šachmatų mokyklos pradininkas.
Augo našlaičių prieglaudoje. 1871–83 dirbo raštininku policijoje, bet vėliau tarnybą paliko ir sulaukęs 23 m. amžiaus pradėjo aktyviai žaisti šachmatais. Nuo 19 a. 8 dešimtmečio pabaigos tapo stipriausiu Rusijos šachmatininku. Inicijavo šachmatų klubų kūrimą ir korespondencinių šachmatų plėtrą įvairiuose Rusijos miestuose, organizavo turnyrus, savo lėšomis leido ir redagavo Sankt Peterburge šachmatų spaudą. Laimėjo tarptautinius turnyrus Niujorke (1889), Budapešte (1896), Vienoje (1903), keturis pirmuosius Rusijos čempionatus (1899, 1901, 1903, 1906). 1889 ir 1892 Havanoje žaidė 2 mačus dėl pasaulio čempiono vardo su W. Steinitzu, abu kartus pralaimėjo. Atstovavo atakuojančio kombinacinio žaidimo mokyklai, daug polemizavo spaudoje su pozicinės mokyklos pradininku ir vadovu W. Steinitzu. Plėtojo debiutų teoriją, sukūrė naują debiutą, kuris vadinamas Čigorino gynyba (1. d4 d5 2. c4 Žc6). Iškėlė idėjų, kaip sėkmingai žaisti žirgais prieš rikius. Nuo 1947 Rusijoje vyksta M. Čigorino atminimo šachmatų turnyrai.
Michailas Čigorinas žaidžia šachmatais su Andrejumi Ašarinu (1892)
Michail Čigorin
2396