Fokin Michail (rus. Михаил Фокин, pranc. Michel Fokine; Michailas Fòkinas) 1880 04 23Sankt Peterburgas 1942 08 22Niujorkas, rusų baleto artistas, baletmeisteris. Vienas 20 a. pirmos pusės baleto reformatorių. 1898 baigė Sankt Peterburgo imperatoriškosios teatro mokyklos Choreografijos skyrių. 1901–11 dėstė šioje mokykloje. 1898–1918 šoko Marijos teatre, nuo 1905 statė baletus, nuo 1910 Marijos teatro baletmeisteris. 1909–12 ir 1914 S. Diagilevo trupės Rusų baletas solistas ir vienas pagrindinių baletmeisterių. 1918 išvyko į Stokholmą, 1921 persikėlė į Niujorką. 1921–42 vadovavo savo įsteigtai baleto studijai. Pastatė baletų Paryžiaus (Grand Opéra), Londono (Covent Garden) teatruose, 1936–39 dirbo su trupe Monte Carlo rusų baletas.
Michail Fokin
Michail Fokin
M. Fokin. Dafnio vaidmuo M. Ravelio baleto Dafnis ir Chlojė spektaklyje
Svarbesni M. Fokino vaidmenys: Arlekinas (R. Drigo Arlekinada), Bazilis (L. Minkaus Pachita), Zygfrydas, Dezyrė (P. Čaikovskio Gulbių ežeras, Miegančioji gražuolė). Šokiui būdinga raiški plastika, aukšti lengvi šuoliukai. M. Fokino baletai ir choreografijos: solo šokis (A. Pavlovai) Mirštanti gulbė (1907, pagal C. Saint‑Saënso muziką), Chopiniana, arba Silfidės (1907, pagal F. Chopino muziką), poloviečių šokiai A. Borodino operoje Kunigaikštis Igoris (1909), Šecherazada (1910, pagal N. Rimskio‑Korsakovo muziką), I. Stravinskio Ugnies paukštė (1910, šoko Ivaną), Petruška (1911), Rožės sapnas (1911, pagal C. M. von Weberio muziką). Baleto spektakliams būdinga ansambliškumas, ryškios personažų charakteristikos, nuoseklus draminis veiksmas, istorinės epochos tikslus vaizdas, laisvesnės plastikos elementai. M. Fokinas novatoriškai siejo šokį ir muziką, daug reikšmės teikė scenografijai (bendradarbiavo su scenografais L. Bakstu, A. Benua, M. Dobužinskiu, A. Golovinu, N. Rerichu).
L: M. Fokin Protiv tečenija: Vospominanija baletmejstera: Stat′i, pis′ma Leningrad–Moskva 1962.
1937