Michail Glinka

M. Glinkos paminklo Sankt Peterburge fragmentas (bronza, marmuras, 1906, skulptorius R. Bachas, architektas A. Bachas)

M. Glinkos paminklas Sankt Peterburge (bronza, marmuras, 1906, skulptorius R. Bachas, architektas A. Bachas)

Glinka Michail (rus. Михаил Глинка, Michailas Glnka) 1804 06 01Novospasskoje (Smolensko sr.) 1857 02 15Berlynas, rusų kompozitorius. Rusų klasikinės muzikos pradininkas. Nuo 1818 gyveno Sankt Peterburge, mokėsi Kilmingųjų licėjuje, muzikos mokėsi pas J. Fieldą, C. Meyerį, J. Böhmą, J. Fuchsą. Po 1830 dažnai lankėsi užsienyje (Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje). 1833–34 ir 1856–57 Berlyne mokėsi kompozicijos pas S. Dehną. 1837–39 Caro rūmų choro kapelos kapelmeisteris.

Kūryba

Plėtodamas rusų kultūros tradicijas sukūrė ryškių nacionalinės muzikos kūrinių. Subtiliai naudojo muzikinio folkloro elementus (senąsias dermes, intonacijas, ritmiką). Kūriniai meistriškos formos, jiems būdinga logiškas kompozicinių detalių išdėstymas, proporcijų tikslumas.

M. Glinkos kūryba inspiravo susidomėjimą rusų muzika Vakarų Europoje, turėjo įtakos vėlesnių kartų rusų kompozitorių kūrybai.

Kūriniai

Vertingiausią kūrybos dalį sudaro operos Gyvybė už carą / Ivanas Susaninas (Žizn za caria / Ivan Susanin 1836, nuo 1938 SSRS buvo rodoma pavadinimu Ivanas Susaninas; Lietuvoje pastatyta 1885) ir Ruslanas ir Liudmila (Ruslan i Liudmila 1842, pagal A. Puškiną), kurios pradėjo dvi rusų operos kryptis – liaudišką muzikinę dramą ir operą pasaką. Operoms būdinga herojinis patriotinis kryptingumas, ryškūs nacionaliniai bruožai.

Simfoniniuose kūriniuose M. Glinka atspindėjo savitus rusų charakterio bruožus (simfonija uvertiūra dviem rusų temomis, 1834, Kamarinskaja, scherzo pagal rusų šokio dainą, 1848), perteikė spalvingus pietų gamtos ir buities vaizdus (ispanų uvertiūros Aragono chota / Aragonskaja chota 1845 ir Naktis Madride / Noč v Madride 1848).

Kiti kūriniai: Valsas fantazija (fortepijonui, 1839, orkestrui, 1845), kameriniai kūriniai, tarp jų – sonata fortepijonui ir altui arba smuikui (1828, nebaigta, 1931 užbaigė B. Borisovskis), Patetinis trio fortepijonui, klarnetui ir fagotui (Patetičeskoje trio 1832), 2 styginių kvartetai (1824, 1830), kūriniai balsui ir fortepijonui (80 romansų, dainų, arijų), tarp jų – romansų ciklas Atsisveikinimas su Peterburgu (Proščianije s Peterburgom, N. Kukolniko žodžiai, 1840), dramos spektaklių muzika.

L: O. Levašjova M. I. Glinka 2 kn. Moskva 1987–88.

660