Gorbačiov Michail (Michailas Gorbačiòvas) 1931 03 02Privolnoje (Stavropolio kr.) 2022 08 30Maskva, SSRS valstybės veikėjas.
Išsilavinimas ir politinė veikla
Gimė kolūkiečio šeimoje. 1955 baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą. 1952 įstojo į SSKP (Sovietų Sąjungos komunistų partija). Nuo 1955 komjaunimo darbuotojas Stavropolyje. 1966–68 SSKP Stavropolio miesto komiteto I sekretorius, 1968–70 Stavropolio krašto komiteto II sekretorius, 1970–78 – I sekretorius. Nuo 1971 SSKP Centro komiteto narys. 1978 buvo perkeltas į Maskvą ir paskirtas SSKP Centro komiteto sekretoriumi. 1980 tapo šio komiteto politinio biuro nariu. 1985 03 mirus SSKP Centro komiteto generaliniam sekretoriui K. Černenkai, išrinktas šio komiteto generaliniu sekretoriumi. 1988–90 ir SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininkas (oficialus valstybės vadovas). 1990 03 Liaudies deputatų suvažiavimo išrinktas SSRS prezidentu (juo buvo iki 1991 12).
Michail Gorbačiov
Michail Gorbačiov
Vidaus ir užsienio politika
Pradėjo ir vykdė pertvarkos (rusiškai perestroika) politiką, kuria, didinant ūkio efektyvumą, viešumą, demokratizuojant valdžios sistemą ir gerinant santykius su Vakarų valstybėmis, pirmiausia su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, oficialiai buvo siekiama atnaujinti ir sustiprinti socializmą bei SSRS. 1989 įvyko palyginti demokratiški rinkimai į SSRS Liaudies deputatų suvažiavimą (nauja įstatymų leidžiamoji institucija). M. Gorbačiovo chaotiškos, nesėkmingos ekonominės priemonės neišgelbėjo žlungančio SSRS ūkio, žmonių gyvenimo lygis toliau smuko. 1990 panaikintas SSRS konstitucijos straipsnis dėl SSKP vadovaujančio vaidmens valstybėje.
Politinės sistemos demokratinimas (paleisti politiniai kaliniai, imta mažiau cenzūruoti žiniasklaidą, ilgainiui leista organizuoti mitingus ir demonstracijas) išryškino iki tol slopintus kai kurių tautų nepriklausomybės siekius. Prasidėjo SSRS politinė dezintegracija (Lietuvos 1990 ir kitų Baltijos šalių 1991 atkurtos nepriklausomybės M. Gorbačiovas iki 1991 09 pradžios nepripažino).
Užsienio politikoje M. Gorbačiovui pavyko (daugiausia vienašališkomis nuolaidomis) pagerinti santykius su Vakarų valstybėmis, gerokai sumažinti tarptautinę įtampą: 1988–89 iš Afganistano išvesta SSRS kariuomenė (Afganistano karas), 1989 11 atidaryta Berlyno siena davė pradžią Vokietijos susivienijimui (1990), 1990 pasirašyta NATO ir Varšuvos sutarties valstybių Įprastinės ginkluotės Europoje sumažinimo sutartis, 1991 Varšuvos sutarties organizacija buvo paleista, 1991 07 SSRS ir Jungtinės Amerikos Valstijos pasirašė strateginės ginkluotės sumažinimo sutartį START I (START). Visa tai reiškė Šaltojo karo pasaulyje pabaigą.
Michailas Gorbačiovas (dešinėje) ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Ronaldas Reaganas per susitikimą Reikjavike (1986 10 12)
SSRS žlugimas. Vėlesnė veikla
1991 08 19–21 žlugus pučui Maskvoje (Rugpjūčio pučas), SSRS irimo procesas tapo nebesulaikomas; suverenitetą paskelbusių Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos 1991 12 08 Belovežo susitarimas dėl Nepriklausomų Valstybių Sandraugos įkūrimo faktiškai panaikino SSRS. 1991 08 24 M. Gorbačiovas atsistatydino iš SSKP Centro komiteto generalinio sekretoriaus pareigų, 1991 12 25 – iš nebeegzistuojančios valstybės prezidento pareigų. M. Gorbačiovo vadovavimo SSKP ir SSRS laikotarpio išdava buvo sovietinės supervalstybės žlugimas.
Nuo 1992 vadovavo Tarptautiniam ekonominių, socialinių ir politologinių studijų fondui (Gorbačiovo fondas), propaguojančiam nuosaikias socialdemokratines nuostatas. 1996 visiškai nesėkmingai kandidatavo į Rusijos prezidentus.
M. Gorbačiovas ir Lietuva
Pertvarka leido Lietuvoje nuo 1988 atvirai pasireikšti judėjimui dėl nepriklausomybės (Sąjūdis). 1989 M. Gorbačiovas priešinosi savarankiškos Lietuvos komunistų partijos sukūrimui (po jos suvažiavimo 12 19–22, kuomet ši partija atsiskyrės nuo SSKP; Lietuvos komunistų partijos XX suvažiavimas). 1990 01 lankėsi Vilniuje, bet jam nepavyko susilpninti nepriklausomybės siekio. 1990 03 11 paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, M. Gorbačiovas atsisakė ją pripažinti ir realiai derėtis, stengėsi įvairiomis priemonėmis priversti atšaukti tą sprendimą, bet per 1991 01 13 įvykius Vilniuje (Sausio tryliktoji) nesiryžo plačiu mastu naudoti karinę jėgą.
SSKP Centro komiteto generalinio sekretoriaus M. Gorbačiovo susitikimas su vilniečiais (Vilnius, 1990 01 11)
Knygos
Parašė knygą Pertvarka ir naujas mąstymas mūsų šaliai ir visam pasauliui (Perestroika i novoje myšlenije dlia našego kraja i vsego mira 1987, lietuvių kalba 1987), atsiminimus Gyvenimas ir reformos (Žizn′ i reformy, 2 tomai, 1995).
Apdovanojimai
Nobelio taikos premija (1990).
-Michail Gorbačiov; -Michailas Gorbačiovas
L: J.-B. Raimond Le choix de Gorbatchev Paris 1992; A. Brown The Gorbachev factor Oxford 1996.
2803