Kutuzov Michail (Michailas Kutùzovas), tikr. Goleniščev-Kutuzov (Golenščevas-Kutùzovas) 1745 09 16Sankt Peterburgas 1813 04 28Bunzlau (dabar Bolesławiec, Lenkija), Rusijos karo veikėjas. Smolensko kunigaikštis (1812). Generolas feldmaršalas (1812).
Michail Kutuzov (aliejus, 1813, dailininkas R. M. Volkovas)
Pirmąjį karinį patyrimą įgijo 1764–65 Abiejų Tautų Respublikoje (vadovavo mažiems kariniams daliniams). Dalyvavo 1768–74 ir 1787–91 karuose su Turkija (1774 sužeistas neteko kairės akies, pasižymėjo per 1790 Izmajilo šturmą; Rusijos–Turkijos karai). 1795–99 Rusijos kariuomenės Suomijoje vadas. 1799–1801 ir 1809–11 Lietuvos, 1801–02 Sankt Peterburgo, 1806–07 Kijevo generalgubernatorius. 1802 pateko į imperatoriaus Aleksandro I nemalonę, paliko kariuomenę. Per Austrijos ir Rusijos 1805 karą su Napoleono I Prancūzija vadovavo Rusijos kariuomenei Austrijoje, dalyvavo Austerlitzo mūšyje (1805 12 02).
Michail Kutuzov (aliejus, 1813, dailininkas R. M. Volkovas)
Per 1806–12 karą su Turkija 1811–12 Moldavijos armijos vadas; pasiekė pergalių ir pasirašė Rusijai naudingą Bukarešto taiką. Per Napoleono I 1812 žygį į Rusiją (Prancūzijos–Rusijos karas) viešosios nuomonės veikiamo imperatoriaus Aleksandro I 08 09 paskirtas kariuomenės vyriausiuoju vadu. Vengė lemiamo susidūrimo, bet spaudžiamas imperatoriaus ir viešosios nuomonės 09 07 stojo į Borodino mūšį; nors patyrė didelių nuostolių, kariuomenės neprarado. Priverstas trauktis atidavė Maskvą prancūzams. Vėliau persekiojo dėl šalčio ir bado priverstus trauktis prancūzus, mūšyje prie Malojaroslaveco (10 24) neleido žygiuoti į Ukrainą; 11 26–29 Biarezinos mūšyje sumušė Napoleono I pagrindines pajėgas. Nuo 1813 01 vadovavo Rusijos kariuomenei Europoje.
-Michail Kutuzov; -Michailas Kutuzovas