Leontovič Michail (Михаил Леонтович, Michailas Leontòvičius) 1903 02 22Maskva 1981 03 30Maskva, rusų fizikas teoretikas.
Išsilavinimas ir veikla
1923 baigė Maskvos universitetą. 1929–34 dirbo Maskvos universiteto Fizikos institute, 1934–41 ir 1946–52 SSRS mokslų akademijos Fizikos institute, nuo 1951 – I. Kurčiatovo atominės energijos institute. 1934–45 ir 1955–71 dar dėstė Maskvos universitete, 1946–54 ir Maskvos inžineriniame technikos institute; profesorius (1934). SSRS mokslų akademijos narys (1946).
Mokslinė veikla
Mokslinių tyrimų sritys – termodinamika, statistinė fizika, optika, elektrodinamika, radiofizika, plazmos fizika, valdomoji termobranduolinė sintezė. 1929 sukūrė tunelinio reiškinio teoriją (su L. Mandelštamu), išplėtojo Ramano sklaidos kristaluose teoriją. Pasiūlė kraštines sąlygas (Leontovičiaus kraštinės sąlygos) elektromagnetiniam laukui didelės kompleksinės dielektrinės skvarbos kūno paviršiuje. Sukūrė parabolinės lygties (Leontovičiaus parabolinė lygtis) metodą elektrodinamikos kraštiniams uždaviniams spręsti (vėliau plačiai taikytas netiesinėje optikoje). Sukūrė tokamako – magnetinės gaudyklės aukštos temperatūros plazmai gauti ir laikyti – teorijos pagrindus. Sukūrė SSRS radiofizikos ir plazmos fizikos teoretikų mokyklą.
Michail Leontovič
Knygos
Parašė knygas: Statistinė fizika (Statističeskaja fizika 1944), Termodinamikos įvadas (Vvedenie v termodinamiku 1950 21952), Termodinamikos įvadas. Statistinė fizika (Vvedenie v termodinamiku. Statističeskaja fizika 1983).
Apdovanojimai
Lenino premija (1958).