Muravjov Michail (Michailas Muravjòvas) 1796 10 05Maskva 1866 09 10Sankt Peterburgas, Rusijos karo ir politikos veikėjas. Infanterijos generolas (1863).
1812 Prancūzijos–Rusijos karo dalyvis. Iki 1821 priklausė brolio A. Muravjovo vadovaujamoms dekabristų Gelbėjimo ir Gerovės sąjungoms. M. Muravjovas pasitraukė iš dekabristų, bet buvo suimtas. Caro Nikolajaus I amnestuotas liko ištikimu jam valdiniu. 1827 paskirtas Vitebsko, 1828 – Mogiliavo gubernatoriumi. Per 1830–31 sukilimą pasiųstas į jį malšinančios R. Tolstojaus rezervinės armijos štabą. Nuo 1831 Gardino gubernatorius, nuo 1832 Minsko, 1835–39 Kursko karo gubernatorius. Nuo 1850 Valstybės tarybos narys. 1857 tapo valstybės turtų ministru, prisidėjo prie valstybinės valstiečių reformos.
Michail Muravjov (1865)
Pasiųstas malšinti 1863–64 sukilimo ir 1863 05 13 paskirtas Šiaurės vakarų krašto vyriausiuoju viršininku, arba Vilniaus generalgubernatoriumi (pareigas ėjo iki 1865 04 29) su itin dideliais įgaliojimais; M. Muravjovo žinioje buvo Vilniaus, Kauno, Gardino, Minsko, Mogiliavo ir Vitebsko gubernijos, nuo 1863 rudens – ir Augustavo gubernijos lietuviškos apskritys. M. Muravjovas tapo ir Vilniaus karo apygardos vadu. Sukilimą M. Muravjovas malšino griežtomis karinėmis-administracinėmis priemonėmis. Daug sukilėlių žuvo per kovas; Vilniaus karo auditoriatas (teismas) Vilniaus, Kauno ir Gardino gubernijose nuteisė 1714 žmonių; 83 jų pakarti, kiti išsiųsti į katorgą arba ištremti (nuosprendžius tvirtino pats M. Muravjovas). Jo nurodymu valstiečiai, įtariami prisidėję prie sukilimo, buvo plakami rykštėmis, keli kaimai ištisai ištremti į Sibirą. Iš baustų dvarininkų žemė buvo atimama ir apgyvendinama vietos rusų arba kolonistų. Kiti dvarai apdėti kontribucija. Įstaigose ir viešajame gyvenime uždrausta vartoti lenkų kalbą. Tarnautojai ir mokytojai katalikai pakeisti rusais stačiatikiais. Imta persekioti Bažnyčią. Siekta buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje politinę tautą likviduoti, t. y. išstumti iš politinio ir visuomeninio gyvenimo bajoriją ir katalikų dvasininkiją. Rusifikacijos tikslais M. Muravjovas ėmėsi lietuvių spaudos draudimo.
Norėdamas įgyti valstiečių palankumą, radikalizavo 1861 valstiečių reformą – nuo 1863 nutraukė valstiečių ir dvarininkų prievolinius santykius, valstiečiams davė visą teisę išsipirkti žemę. Už nuopelnus Rusijos imperatorius Aleksandras II jam suteikė grafo titulą. Lenkijoje ir Lietuvoje M. Muravjovas pagarsėjo kaip Muravjovas Korikas.
1781
Muravjovas Korikas; Korikas; -Michailas Muravjovas; -Michail Muravjov