Michail Saltykov‑Ščedrin

Saltykov‑Ščedrin Michail (rus. Михаил Салтыков-Щедрин, Michailas Saltykòvas‑Ščedrnas), tikr. Saltykov, slap. N. Ščedrin 1826 01 27Spas‑Ugol (Maskvos sr.) 1889 05 10Sankt Peterburgas, rusų rašytojas. Kilęs iš bajorų.

Biografija

1844 baigė Carskoje Selo (dabar Puškino) licėjų. Tarnavo Karo ministerijos kanceliarijoje, domėjosi prancūzų utopistų socialistų Ch. Fourier, C. H. de Saint‑Simono ir rašytojos G. Sand kūryba. Už satyrinių apysakų Prieštaravimai (Protivorečija 1847) ir Paini byla (Zaputannoe delo 1848), išspausdintų žurnale Otečestvennye zapiski, laisvamaniškas ir antibaudžiavines idėjas 1848 ištremtas į Viatką, čia iki 1855 dirbo gubernatūroje. 1855 iš tremties paleistas, nuo 1856 dirbo Vidaus reikalų ministerijoje Sankt Peterburge. 1858–60 Riazanės, 1860–64 Tverės vicegubernatorius, 1864–68 vadovavo Penzos, Tulos, Riazanės mokesčių rūmams. Nuo 1860 žurnalo Sovremennik redakcijos bendradarbis. 1868–84 su kitais redagavo žurnalą Otečestvennye zapiski (nuo 1878, po N. Nekrasovo mirties, žurnalo redaktorius; čia išspausdinti svarbiausi M. Saltykovo‑Ščedrino kūriniai). Po šio žurnalo uždarymo daugiausia bendradarbiavo žurnale Vestnik Evropy.

Michail Saltykov‑Ščedrin

Kūryba

Prozos kūrinių cikluose (Gubernijos apybraižos / Gubernskie očerki 1856–57, Nekalti apsakymai / Nevinnye rasskazy 1857–63, Satyros proza / Satiry v proze 1857, Pompadūrai ir pompadūrės / Pompadury i pompadurši 1863–74, Laiškai iš provincijos / Pis'ma iz provincii 1870, Ponai Taškentiečiai / Gospoda Taškentcy 1869–72, Geranoriškos kalbos / Blagonamerennye reči 1872–76, Dabartinė idilija / Sovremennaja idillija 1877–81, Monrepo prieglobstis / Ubežišče Monrepo 1878–79, lietuvių kalba 1950, Užsienyje / Za rubežom 1880–81, lietuvių kalba 1953, Laiškai tetulei / Pis'ma k tjoten'ke 1881–82, Pasakos / Skazki 1882–86, lietuvių kalba 1972, Pošechonės apsakymai / Pošechonskie rasskazy 1886), pjesėse (Pazuchino mirtis / Smert' Pazuchina 1857, cenzūros uždrausta, pastatyta 1889, Šešėliai / Teni, rašyta 1862–65, nebaigta, išleista ir pastatyta 1914) sukūrė rusų provincijos gyvenimo satyrinį paveikslą baudžiaviniu ir pobaudžiaviniu laikotarpiu, išjuokė šventeiviškumą, miesčioniškumą, prisitaikėliškumu slepiamą pasipriešinimą reformoms; būdinga aktuali tematika, socialinis groteskas, fantasmagoriniai vaizdai.

Satyrinėje epopėjoje Vieno miesto istorija (Istorija odnogo goroda 1869–70, lietuvių kalba 1949 ²1989) parodijavo oficialią istoriografiją. Socialiniame psichologiniame romane Ponai Golovliovai (Gospoda Golovljovy 1875–80, lietuvių kalba 1949 ²1984) pavaizdavo dvasinę ir fizinę bajorų šeimos degradaciją; vieno veikėjų – Juduškos Golovliovo – vardas vartojamas kaip bendrinis).

Kūrybos bruožai

M. Saltykovo‑Ščedrino kūryba buvo naujas realizmo raidos etapas rusų ir pasaulio literatūroje. Jai būdingi egzistenciniai gyvenimo ir mirties klausimai, realistinė fantastika, satyrinis groteskas, vadinamoji ezopinė kalba (gausu aliuzijų, perifrazių, alegorinių įvaizdžių). 20 a. antros pusės literatūros tyrinėtojų lyginama su F. Dostojevskio, E. T. A. Hoffmanno, F. Kafkos kūriniais.

Vertimai į lietuvių kalbą

M. Saltykovo‑Ščedrino kūrybos vertimai į lietuvių kalbą pradėti spausdinti 19 a. 10 dešimtmetyje. Ypač ryškią įtaką ji turėjo V. Kudirkos satyroms. Lietuvių kalba dar išleistas M. Saltykovo‑Ščedrino kūrinių ištraukų rinkinys Šešėliai (1976).

R: Sobranie sočinenij 20 t. Moskva 1965–77. L: V. Kirpotkin Filosofskie i ėstetičeskie vzgljady Saltykova‑Ščedrina Moskva 1957; A. Bušmin Saltykov‑Ščedrin Moskva 1976; K. Tjunkin Saltykov‑Ščedrin Moskva 1989.