Svetlov Michail (rus. Михаил Светлов, Michailas Svetlòvas) 1903 06 17Jekaterinoslav (dab. Dniepropetrovskas) 1964 09 28Maskva, rusų poetas, dramaturgas. 1927–28 studijavo Maskvos universitete (literatūrą).
Ankstyvoji kūryba
Ankstyvuosiuose eilėraščiuose (rinkiniai Bėgiai / Rel′sy 1923, Eilėraščiai / Stichi 1924, Šaknys / Korni 1925, Naktiniai susitikimai / Nočnye vstreči 1927) atsispindi literatūrinių grupuočių Proletkul′t, Kuznica ideologinės ir estetinės nuostatos; yra ir asmeninių išgyvenimų, revoliucinės romantikos (populiarus eilėraštis Grenada 1926).
Per SSRS–Vokietijos karą laikraščio Krasnaja zvezda, fronto laikraščių specialusis korespondentas, parašė poemą Dvidešimt aštuoni (Dvadcat′ vosem′ 1942; joje vaizdavo sovietų karių didvyriškumą).
Vėlyvoji kūryba
6–7 dešimtmečio lyrikoje (rinkiniai Horizontas / Gorizont 1959, Medžioklės namelis / Ochotničij domik 1964, Paskutinių metų eilėraščiai / Stichi poslednich let, išleistas 1967) vyrauja šnekamosios kalbos intonacijos, atsisakoma romantiškai pakilaus stiliaus.
Parašė pjesių Gūdi provincija (Glubokaja provincija, pastatyta 1935), Po dvidešimties metų (Dvadcat′ let spustja 1940), Brandenburgo vartai (Brandenburgskie vorota 1946), Svetima laimė (Čužoe sčastje 1953), Meilė trims apelsinams (Ljubov′ k trjom apel′sinam 1964, C. Gozzi pasakų motyvais).
Pagal M. Svetlovo eilėraščių tekstus sukurta dainų.
Lietuvių kalba išleistas jo lyrikos rinkinys Poezija (1962).