Zoščenko Michail (rus. Михаил Зощенко, Michailas Zòščenka) 1895 08 10Sankt Peterburgas 1958 07 22Leningrad, rusų rašytojas.
Biografijos faktai
Nuo 1913 Sankt Peterburgo universitete studijavo teisę. Pirmojo pasaulinio karo dalyvis, savanoris, štabskapitonas, fronte sužeistas, demobilizuotas. Po Vasario revoliucijos (1917) Petrogrado centrinio pašto ir telegrafo viršininkas, po Spalio perversmo tarnavo Sovietų Rusijos kariuomenėje, įvairiose įstaigose. 1946 Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto nutarimu M. Zoščenkos kūryba buvo sukritikuota, jis pašalintas iš SSRS rašytojų sąjungos, knygos keletą metų nebespausdintos.
Michail Zoščenko
Kūryba
Nuo 1921 priklausė literatūros grupuotei Broliai Serapionai. Satyriniuose apsakymuose ir apysakose sukūrė įsimintinus veikėjų, daugiausia miesčionių, tipus. Svarbiausi apsakymų rinkiniai – Nazaro Iljičiaus, pono Sinebriuchovo, pasakojimai (Rasskazy Nazara Il′iča, gospodina Sinebrjuchova 1922), Aristokratė (Aristokratka 1924), Sunkūs laikai (Tjažjolye vremena 1926), Gyvenimo smulkmenos (Meloči žizni 1927), apysakos – rinkiniai Apie ką suokė lakštingala. Sentimentalios apysakos (O čjom pel solovej. Sentimental′nye povesti 1927), Atsiminimai apie Mišelį Siniaginą (Vospominanija o Mišele Sinjagine 1931). Parašė biografinių apysakų apie A. Kerenskį (Kerenskij 1937), T. Ševčenką (Taras Ševčenko 1939), feljetonų, knygų vaikams, komedijų.
Vertimai į lietuvių kalbą
Lietuvių kalba išleista apsakymų vaikams rinkiniai Pasakojimai apie Leniną (1940 21971), Visų svarbiausia (1941 21986), feljetonų rinkiniai Paskutinis ponas (1940), Paskutinis nemalonumas (1964), rinktinė Satyrinės novelės (1962), apysaka Žydroji knyga (1991).