Michalas Romãnovas (Michail Romanov) 1596 07 22Maskva 1645 07 23Maskva, Rusijos caras (1613–45). Romanovų dinastijos pradininkas. Bojarino Fiodoro Romanovo (caro Boriso Godunovo paliepimu apie 1600 Filareto vardu prievarta įšventintas vienuoliu) sūnus. Aleksejaus Michailovičiaus tėvas. 1613 Zemskinio susirinkimo išrinktas caru ir karūnuotas. Už silpnos sveikatos ir nepatyrusį Michailą Romanovą valstybės reikalus 1613–19 tvarkė jo motina su giminaičiais, nuo 1619 – iš nelaisvės Lenkijoje sugrįžęs Filaretas, kuris tapo Maskvos patriarchu. Valdant Michailui Romanovui buvo Stolbovo taika (1617) baigtas karas su Švedija, Deulino paliaubomis (1618) – karas su Abiejų Tautų Respublika (Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei atiteko Smolensko, Lenkijai – Starodubo ir Severianų Naugardo žemės).
Taikos laikotarpiu pasinaudota stiprinant centrinę valdžią, atkuriant per Didžiąją suirutę nuniokotą šalies ūkį, plėtojant prekybinius ir diplomatinius santykius su Europos valstybėmis, plečiant Sibiro kolonizaciją. Padidinus mokesčius sustiprėjo Rusijos finansinė padėtis. Po nesėkmingo bandymo atgauti Smolenską ir kitas žemes 1634 su Abiejų Tautų Respublika sudaryta Polianovkos taika (Abiejų Tautų Respublikos valdovas Vladislovas Vaza atsisakė pretenzijų į Maskvos sostą).