Michėjo knyga

Michjo knygà, viena Senojo Testamento Pranašų knygų. Priskiriama Mažųjų pranašų, hebrajų Biblijoje – Vėlyvųjų pranašų knygoms. Parašyta hebrajų kalba, pasak tradicijos, pranašo Michėjo 8–7 a. prieš Kristų, spėjama, yra 6 a. prieš Kristų papildymų. Seniausi (3 a. prieš Kristų) nuorašų fragmentai išlikę Kumrano rankraštyje 4Q81 (5, 1–2) ir 4Q82 (1, 7. 12–15; 2, 3–4; 3, 12; 4, 1–2; 5, 6–7; 7, 2–3. 20). Sudaro 3 dalys: perspėjimas Samarijai ir Jeruzalei dėl gresiančios bausmės už nuodėmes (1–3), Izraelio mesijinio valdovo pažadas (4–5), Viešpaties iškviestos į teismą tautos atgaila ir viltis (6–7). Pasak autoriaus, dėl valdovų nedorumo, turtuolių suktumo, teisėjų, kunigų ir pranašų savanaudiškumo, žmonių nesąžiningumo Dievas baudžia Izraelį sostinės Samarijos sunaikinimu, ši bausmė gresia ir Judo karalystės sostinei Jeruzalei (1, 8–9; 3, 12). Teisingumas bus sugrąžintas tik iškentus Dievo įniršį (7, 9). Slogus ydingos visuomenės paveikslas ir Dievo rengiamas būsimasis Jokūbo giminės likučio (5, 6–7) atnaujinimas vaizduojamas griežtos struktūros nesudarančiomis pranašiškomis ištarmėmis. Be klasikinei pranašų raštijai būdingų perspėjimų, priekaištų, teismo pranašysčių, kaltinimų, priešinamų susitaikinimui, išganymo pažadų, dievogarbos, būdinga individualumas – pasmerkimo virtimas apraudojimu (1, 6–8), sunkiai suvaldomas jausmingumas (7, 1–7), t. p. teismo (1, 2; 6, 1–2) ir ginčo (2, 6–7) motyvai. Eliptinis Michėjo knygos stilius panašus į Amoso knygos, dėl dažno žodžių žaismo vietomis tekstas sunkiai suprantamas. Mesijinio valdovo pažado O iš tavęs, Efratos Betliejau, mažiausias tarp Judo kaimų, man kils tas, kuris valdys Izraelį (5, 1) išsipildymu Evangelijoje pagal Matą (Mt 2, 6) laikomas Jėzaus gimimas, o Dievo bausmės padariniai (Sūnus niekina tėvą, duktė šiaušiasi prieš motiną, marti prieš anytą. Žmogaus priešai – jo namiškiai; 7, 6), pasakyti Jėzaus, tapo perspėjimu apaštalams – Atėjau sukiršinti sūnaus prieš tėvą, dukters prieš motiną ir marčios prieš anytą. Žmogaus namiškiai taps jam priešais (Mt 10, 35–36).

L: A. Rubšys Raktas į Senąjį Testamentą d. 2 Vilnius 1996.

2919