Mayor Michel Gustave Édouard (Mišelis Giustavas Eduaras Majõras) 1942 01 12Lozana, šveicarų astrofizikas. Dr. (1971). Europos mokslų akademijos (2004), Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos užsienio (2010), Amerikos menų ir mokslų akademijos užsienio (2010) narys.
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1966 baigė Lozanos universitetą. 1971–2007 dirbo Ženevos observatorijoje ir dėstė Ženevos universitete, 1998–2004 observatorijos direktorius; profesorius (1984). Šveicarijos astrofizikos ir astronomijos draugijos prezidentas (1990–93).
Mokslinė veikla ir išradimai
Svarbiausios mokslinių tyrimų sritys – dvinarių žvaigždžių statistinės charakteristikos, kamuolinių spiečių dinamika, galaktikos struktūra ir kinematika, egzoplanetų tyrimai, astronomijoje naudojamų instrumentų kūrimas ir tobulinimas. Kartu su André Baranneʼu sukūrė CORAVEL (angl. Correlation Radial Velocities) fotoelektrinį spektrometrą, galintį dideliu tikslumu matuoti radialinius greičius, kurie naudojami žvaigždžių judėjimo, dvinarių žvaigždžių orbitinių periodų ir net žvaigždžių sukimosi greičio tyrimams. 1991 patikrino kelių sistemų, kurios tuo metu buvo priskiriamos prie dvinarių žvaigždžių sistemų, radialinius greičius. Gauti rezultatai parodė, kad kai kurias iš šių sistemų iš tikrųjų sudaro vienanarės žvaigždės su mažos masės subžvaigždiniais (mažiau kaip 0,08 M⨀) antriniais objektais. Subžvaigždiniai objektai nėra priskiriami prie žvaigždžių, nes jų masė nepakankama, kad centre prasidėtų vandenilio degimo reakcija. CORAVEL spektrometru gaunamų radialinių greičių tikslumas buvo 1 km/s.
Michel Gustave Édouard Mayor
Siekdamas dar didesnio radialinių greičių tikslumo M. G. É. Mayoras kartu su kitais CORAVEL spektrometro pagrindu sukūrė naują spektrometrą ELODIE ir pagerino radialinių greičių tikslumą iki 15 m/s. ELODIE spektrometras buvo naudojamas patikrinti, ar antrinis sistemos objektas yra rudoji nykštukė ar galimai planeta milžinė.
Egzoplanetų tyrimai
Naudodamas spektrometrą ELODIE 1995 atrado pirmąją už Saulės sistemos ribų esančią egzoplanetą Pegasas 51b, kuri skrieja aplink Saulės tipo žvaigždę Pegasas 51. Šis atradimas paskatino egzoplanetų tyrimus (iki 2022 jau atrasta per 4900 egzoplanetų) ir davė pradžią naujai tyrimų sričiai astronomijoje. Nuo 2003 vadovavo mokslininkų grupei, ieškančiai egzoplanetų su didelio tikslumo radialinių greičių planetų ieškikliu HARPS (angl. High Accuracy Radial Velocity Planet Searcher). 2007 kartu su kitais atrado Gliese 581c – pirmąją egzoplanetą, kuri skrieja aplink savo žvaigždę gyvybei tinkančioje srityje. 2009 M. G. É. Mayoras ir jo tyrėjų grupė atrado Gliese 581e, kuri 2024 žinoma kaip mažiausios masės egzoplaneta, skriejanti aplink pagrindinės sekos žvaigždę.
M. G. É. Mayoro vardu pavadintas asteroidas nr. 125 076 Michelmayor.
Apdovanojimai
Prancūzijos Garbės legiono ordinas (2004). Nobelio fizikos premija (2019, su Ph. J. E. Peeblesu ir D. P. Queloz).
3203