Piccoli Michel (Mišelis Pikol), tikr. Jacques Daniel 1925 12 27Paryžius 2020 05 12Saint‑Philbert‑sur‑Risle (Normandijos administracinis regionas), prancūzų aktorius. Lankė Paryžiaus konservatorijos ir R. Simono privačius vaidybos kursus, vaidino teatre. Nuo 5 dešimtmečio pabaigos vaidino ir kine.
Michel Piccoli
M. Piccoli (centre). Makso vaidmuo filme Maksas ir skardininkai (1971, režisierius C. Sautet; iš kairės: Inspektorius – G. Wilsonas, Rosinskis – F. Perier)
Sukūrė daugiau kaip 200 skirtingo amplua vaidmenų kino ir televizijos filmuose; reikšmingiausi – režisierių J.‑L. Godard’o (Polis – Panieka 1963, Mišelis – Aistra 1982), L. Buñuelio (Montelis – Kambarinės dienoraštis 1964, Anri – Dienos gražuolė 1967, Markizas de Sade’as – Paukščių takas 1969, Ministras – Kuklus buržuazijos žavesys 1972), M. Ferreri (Glaukas – Dilindžeris mirė 1969, Mišelis – Didysis rijimas 1973, Bufalo Bilas – Neliesk baltosios moters 1974, Mišelis – Paskutinė moteris 1976), C. Sautet (Pjeras – Gyvenimo smulkmenos 1970, Maksas – Maksas ir skardininkai 1971, Simonas – Mado 1976), L. Malle’io (Džozefas – Atlantic City 1980, Milu – Milu gegužėje 1990), M. Bellocchio (Mauro – Šuolis į tuštumą 1980, Kanų kino festivalio prizas), P. Granier‑Deferre’o (Bertranas – Keistas reikalas 1981, Berlyno kino festivalio prizas 1982) filmuose.
Parašė atsiminimų knygą Egoistiniai dialogai (Dialogues égoïstes 1976).
Europos teatro premija (2001).