Wieviorka Michel (Mišelis Vjeviorkã) 1946 08 23Paryžius, prancūzų sociologas. Dr. (1975).
Išsilavinimas ir veikla
1968 baigė Aukštąją prekybos mokyklą Paryžiuje (École supérieure de commerce de Paris), 1975 apgynė ekonomikos mokslų daktaro disertaciją Paryžiaus 9 universitete (vadovas A. Touraineʼas). Aukštosios socialinių mokslų mokyklos Paryžiuje profesorius (nuo 1989), 1993–2009 jos Sociologinės intervencijos ir analizės centro direktorius. 2009–20 Humanitarinių mokslų tyrimų fondo Paryžiuje direktorius. 1992–2011 su G. Balandier redagavo žurnalą Cahiers Internationaux de Sociologie. 2006–10 Tarptautinės sociologų asociacijos prezidentas.
Michel Wieviorka
Tyrimų sritys ir idėjos
Plėtojo socialinių pokyčių teoriją, nagrinėjo rasizmo, socialinių judėjimų, globalizacijos, kultūrinių skirtumų ir daugiakultūriškumo, socialinių konfliktų, terorizmo, prievartos klausimus. Remdamasis M. Weberio suprantančiosios sociologijos koncepcija su A. Touraineʼu ir François Dubet sukūrė ir plėtojo sociologinės intervencijos metodą, kai naudojant grupinę apklausą ir kitus aktyvius tyrimo būdus siekiama atskleisti subjektyvius veikėjų požiūrius ir tikruosius tam tikro socialinio judėjimo narių santykius, slypinčius už formaliai nustatytų to judėjimo praktikų tinklo. Naudodamas šį metodą tyrinėjo Prancūzijos antibranduolinius, studentų judėjimus, Lenkijos profesinę sąjungą Solidarumas.
Teigė, kad nagrinėjant prievartos ir smurto sampratą nepakanka objektyvaus (kiekybiškai išreiškiamo) požiūrio, reikia veikėjo subjektyvumo analizės, būtina atskleisti prievartos ir jai suteikiamų prasmių ryšį. Šiuolaikinį terorizmą įvardijo kaip antijudėjimą, nes juo esą siekiama ne dialogo ir derybų norint daugiau teisingumo, pagarbos ar geresnės ateities, bet priešo sunaikinimo. Esminėmis terorizmo priežastimis laikė neįvykusią dekolonizaciją ir perspektyvų nebuvimą silpnos ekonomikos šalyse.
Svarbiausi veikalai
Parašė veikalus: Valstybė, darbdaviai ir vartotojai (LʼEtat, le patronat et les consommateurs 1977), Teisingumas ir vartojimas (Justice et consommation 1978), Valstybinio monopolistinio kapitalizmo teorijos kritika (Critique de la théorie du capitalisme monopoliste dʼEtat, su Bruno Théret, 1978), Žydai, Lenkija ir „Solidarumas“ (Les Juifs, la Pologne et Solidarnosc 1984), Terorizmas viršeliuose (Terrorisme à la une, su Dominiqueʼu Woltonu, 1987), Visuomenės ir terorizmas (Sociétés et terrorisme 1988), Rasizmo erdvė (Lʼespace du racisme 1991), Demokratijos išbandymas: Nacionalizmas, populizmas, etniškumas (La Démocratie à l'épreuve: Nationalisme, populisme, ethnicité 1993), Sekuliarizacija ir demokratija (Laïcité et démocratie 1995), Komentuoti Prancūziją (Commenter la France 1997), Skirtumas: Kultūrinės tapatybės (La différence: Identités culturelles 2001), Prievarta (La violence 2004), Antisemitizmas (Lʼantisémitisme 2005), Būsimiems kairiesiems (Pour la prochaine gauche 2011), Blogis (Evil 2012), Grįžti prie prasmės (Retour au sens 2015), Už kovojančią demokratiją (Pour une démocratie de combat 2020).
Su A. Touraineʼu, François Dubet ir kitais parašė veikalus: Studentų kova (Lutte étudiante 1978), Antibranduolinė pranašystė (La prophétie antinucléaire 1978), Šalis prieš valstybę (Le pays contre lʼEtat 1981), Solidarumas (Solidarité 1982), Darbininkų judėjimas (Le mouvement ouvrier 1984), Didysis atsisakymas (Le grand refus 1996).