Antonioni Michelangelo (Mikelandželas Antoniònis) 1912 09 29Ferrara 2007 07 30Roma, italų kino režisierius, scenaristas. 1935 baigė Bolonijos universitetą (ekonomiką). Nuo 1939 žurnalo Cinema kino kritikas, režisierių ( R. Rosellini, M. Carné, G. De Santiso, F. Fellini) filmų scenarijų bendraautoris. 1940–41 lankė režisūros kursus Eksperimentinio kino centre Romoje. 1947 sukūrė dokumentinį filmą Žmonės prie Po upės (Gente del Po), 1950 – pirmą vaidybinį filmą Vienos meilės kronika (Cronaca di un amore). 6 dešimtmečio filmuose (Dama be kamelijų / La signora senza camelie 1953; Draugės / Le amiche 1955, Venecijos kino festivalio prizas; Riksmas / Il grido 1957) išryškėjo pagrindinės kūrybos temos: žmogaus užsisklendimas savame pasaulyje, beviltiškos pastangos iš jo išsiveržti, t. p. stiliaus individualumas: lėtas veiksmas, nuoseklios epizodų sekos atsisakymas, vidinių metamorfozių vaizdavimas.
Michelangelo Antonioni
M. Antonioni. Filmo Fotopadidinimas scena (1966; Tomas – D. Hemmingsas)
Trilogija Nuotykis (L’avventura 1960, Kanų kino festivalio prizas), Naktis (La notte 1961, Berlyno kino festivalio prizas), Užtemimas (L’eclisse 1962, Kanų kino festivalio prizas) – apie moters padėtį susvetimėjusioje visuomenėje (pagrindinius vaidmenis atliko italų aktorė M. Vitti, nuo 7 dešimtmečio vaidinusi daugumoje M. Antonioni filmų). Filme Raudonoji dykuma (Deserto rosso 1964, Venecijos kino festivalio prizas) personažų vidinei būsenai pabrėžti M. Antonioni stilizavo spalvą, paversdamas ją dramaturgijos priemone. Vėlesni filmai: Fotopadidinimas (Blowup 1966, Kanų kino festivalio prizas 1967), Zabriskie Point (1970), Profesija: reporteris (Il reporter 1975), Moters identifikacija (Identificazione di una donna 1982, Kanų kino festivalio prizas), Anapus debesų (Par-delà les nuages 1995, su W. Wendersu). 1980 televizijos filme Obervaldo paslaptis (Il mistero di Oberwald) M. Antonioni pirmą kartą panaudojo video menines galimybes.
Parašė savo filmų scenarijus, apsakymų ir miniatūrų knygą Kėglinė prie Tibro (Quel bowling sul Tevere 1983, lietuvių kalba 2022). Berlyno (1961), Venecijos (1983) kino festivalio prizai už visą kūrybą, Europos kino akademijos apdovanojimas už visą kūrybą (1993). Garbės Oskaras (1995).
L: R. Tailleur, P. L. Thirard Antonioni Paris 1963; R. J. Lyons Michelangelo Antonioni’s neorealism New York 1976.