Michelangelo Pistoletto
Pistoletto Michelangelo (Mikelandželas Pistolètas) 1933 06 23Biella, italų tapytojas, skulptorius. Vienas skurdžiojo meno judėjimo pradininkų. Turino universiteto garbės daktaras (2004). 1947–58 dirbo restauratoriumi tėvo dirbtuvėse.
Nuo 1947 tapė daugiausia portretus (Kunigas 1957) ir autoportretus (Auksinis autoportretas, Sidabrinis autoportretas, abu 1960, ciklas Dabartis 1961). Nuo 7 dešimtmečio nutapė ir šilkografijos technika sukūrė vadinamųjų veidrodinių paveikslų ant nupoliruotų plieno lakštų (Vietnamas 1965, Lankytojai 1968). Sukūrė skulptūrinių objektų iš organinio stiklo, cemento, marmuro, poliuretano ir kitų medžiagų, instaliacijų iš skulptūrų ir rastų daiktų (Skarmalų Venera 1967; vėliau sukūrė daugiau šios instaliacijos versijų), veidrodžių (Veidrodžio padalijimas ir padauginimas 1975–78, Sudužęs veidrodis 1978). Surengė meninių akcijų ir performansų (Vaikščiojanti skulptūra 1968), režisavo ir apipavidalino teatro spektaklių (Pirmieji metai 1981 teatre Quirino Romoje). M. Pistoletto kūryboje jungiamos meno įvairių šakų raiškos priemonės, ji grindžiama formų, medžiagų ir prasmės kontrastais. Būdinga monumentalumas, klasikinės dailės citatos, pabrėžiama žiūrovo dalyvavimo meno kūrinyje svarba, tyrinėjamos žvilgsnio, perspektyvos, atspindžio sąvokos.
M. Pistoletto. Instaliacija Auksinė skarmalų Venera (1972)
Parašė ir išleido esė (Juodas žmogus, nepakenčiamoji pusė / L’uomo nero, il lato insopportabile 1970), kūrybinių manifestų. Dalyvavo Venecijos (1966, 1968, 1976, 1978, 1984, 1986, 1993, 1995, 2003, 2005, 2009, Auksinis liūtas už viso gyvenimo kūrybą 2003), San Paulo (1967, 1975) bienalėse, parodoje Documenta Kasselyje (1968, 1982, 1992, 1997). 1998 Bielloje įkūrė menų centrą Cittadellarte–Fondazione Pistoletto. Imperatoriškoji premija (2013).
2271