Mchelsbergo kultūrà, vėlyvojo neolito archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi penktame–ketvirtame tūkstantmetyje prieš Kristų Vidurio Europoje: dabartinėje Vokietijos (ties Reinu), Belgijos, Šiaurės Prancūzijos, Šveicarijos ir Čekijos teritorijoje. Pavadinta pagal 1884 tyrinėtą Michelsbergo gyvenvietę (dabar Badeno‑Viurtembergo žemė). Kultūrą, remdamasis keramikos dirbiniais, 1968 datavo J. Lüningas. Išskirta daug šios kultūros subkultūrų.
Michelsbergo kultūros žmonės naudojo šlifuotus titnaginius makrolitinius kirvius (makrolitai), dalį jų gaudavo mainais iš dabartinės Pietų Vokietijos, kai kurių subkultūrų žmonės gamino titnaginius lapo formos strėlių antgalius. Titnagas giliosios kasybos būdu buvo kasamas ties Reinu. Kartais įrankių gamybai naudotas varis. Keramikos dirbiniai be ornamentų, dažnai tulpės žiedo formos. Gyventa lenktais pylimais įtvirtintose gyvenvietėse. Aptikti keli dideli namai.
Buvo verčiamasi žemdirbyste (miežiai, kviečiai), gyvulininkyste (kiaulės, avys, ožkos), medžiokle (elniai, lapės). Laidojimo paminklai reti. Mirusieji laidoti duobėse ar grioviuose. Sutinkama grupinių kapaviečių (suaugusių žmonių palaikai, apsupti vaikų palaikų), siejamų su to meto apeigomis. Kartais randama įkapių: indų, girnapusių, tauro ragų. Rosheime (Prancūzija) rasta, manoma, laidotuvių metu užmuštos moters kapavietė.
L: J. Lüning Die Michelsberger Kultur. Ihre Funde in zeitlicher und räumlicher Gliederung / Berichte der Römisch‑Germanischen Komission 1971 t. 50.