Michoacán (Mičoakãnas), Michoacán de Ocampo, valstija Meksikos vidurinėje dalyje.
Michoacáno pietvakarinė dalis prieina prie Ramiojo vandenyno.
Plotas 59 864 km2. 4,75 mln. gyventojų (2020). Centras – Morelia (743,3 gyventojų, 2020); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2020): Uruapanas (299,5), Zamora (154,6), Apatzingánas (102,4).
Paviršius kalnuotas: šiaurėje – Centrinės Mesos plokščiakalnio, vidurinėje dalyje – Vulkaninės Kordiljeros kalnagūbrių dalys, pietuose – Balsaso upės tektoninė įduba ir Šiaurės Sierra Madrės kalnagūbris (didžiausias aukštis 2764 m, Cerro de Contadoro kalnas). Pakrantėje – žemumos. Michoacánas yra aktyvioje seisminėje zonoje, gausu užgesusių ir veikiančių ugnikalnių (Parícutino, Tancítaro, Jorullo).
Klimatas tropinis jūrinis. Per metus iškrinta 1000–2000 mm kritulių. Didžiausi ežerai: Pátzcuaro, Cuitzeo. Michoacáno ir Guerrero valstijos pasienyje, Balsaso žemupyje, yra Infiernillo tvenkinys. Cerro de Garnica, José María Moreloso ir Pavóno, Lago de Camécuaro, Pico de Trancítaro, Rayóno nacionaliniai parkai, El Rosario drugių rezervatas.
Kasama geležies (svarbiausias centras – Las Truche), vario rūdos, auksas (Tlalpujahua), sidabras. Daug hidroelektrinių. Juodoji metalurgija, chemijos, popieriaus, tekstilės pramonė. Amatai (odos, medžio, vilnos dirbiniai). Apie 1/5 Michoacáno teritorijos dirbtinai drėkinama. Auginama javai (kviečiai, kukurūzai), daržovės (pupelės, pomidorai, arbūzai), citrinmedžiai, cukranendrės, vilnamedžiai, kakavmedžiai. Veisiama galvijai, kiaulės, avys. Žvejyba. Turizmas; El Chilladoro kurortas (karštosios mineralinės versmės). Morelijos tarptautinis oro uostas. Per Michoacáną eina Meksiko–Guadalajaros plentas.
Istorija
Dabartinio Michoacáno teritorijoje prieš ispanų kolonizaciją gyveno įvairios indėnų gentys. 16 a. 3 dešimtmetyje į Michoacáno teritoriją pradėjo skverbtis ispanai. 1641 įkurtas Morelijos miestas. Iki 1810 Michoacáno teritorija priklausė Naujosios Ispanijos vicekaralystei. Nuo 1810 Meksikos dalis.