Mdgardas, skandinavų mitologijoje – žmonių buveinė, tvirtovė ar aptvaras, saugantis juos nuo milžinų jotunų. Pasaulėkūros mituose sakoma, kad dievai (Boro sūnūs) sukūrę Midgardą iš pirmykščio milžino Imiro blakstienų. Skandinavų mituose pasaulis vaizduojamas kaip sodybų (kiemų) visuma, jo centre yra žmonių buveinė – Midgardas (vidurinis aptvaras, kiemas), viršum jo – Asgardas (dievų asų buveinė, joje – žuvusių karių menė Valhala), o už jo ribų – Utgarde, Jotunheime ir žemę supančiame vandenyne – gyvena svetimos ir nepažintos jėgos, galimi priešai (milžinai jotunai, dvergai, chtoninė pabaisa pasaulio gyvatė Jormungandas, dar vadinamas Midgardo Gyvate – tai rodo jo ankstesnę teigiamą funkciją, kad galėjo būti suvokiamas kaip žemės ramstis). Senovės germanų genčių kalbose (gotų – midjungards, senovės anglų – middangeard, senovės saksų – middilgard, senovės vokiečių aukštaičių – mittilgart) žodis Midgardas turi bendresnę reikšmę – žemė, pasaulis.
2032