Mie sklaida

Mie sklaida (Mi sklaidà), šviesos sklaida nuo terpės nevienalytiškumų (dalelių ar tankio fliuktuacijų), kai nevienalytiškumo matmuo (skersmuo) artimas ar didesnis už sklaidomos šviesos bangos ilgį. Mie sklaida yra sudėtingas reiškinys, susipynęs su šviesos difrakcija ir poliarizacija. Išsklaidytos šviesos stipris labai priklauso nuo jos sklaidos kampo, be to, yra sudėtinga sklaidomos šviesos bangos ilgio funkcija. Jei šviesos bangos ilgis lygus pusei dalelės skersmens, išsklaidytos šviesos stipris sumažėja iki minimumo, stipris didžiausias, jei bangos ilgis beveik lygus dalelės skersmeniui ir sumažėja iki nulio, jei bangos ilgis daug didesnis už dalelės skersmenį. Mie sklaida vyksta tarpžvaigždinėje erdvėje, Žemės atmosferoje ir kitur. Dėl Mie sklaidos dangaus objektai gali atrodyti raudonesni arba mėlynesni – tai priklauso nuo šviesą sklaidančių nevienalytiškumų dydžio. Žemės atmosferoje šie spalviniai efektai sukuria savitą pilką spalvą. Dideliame aukštyje Žemės atmosferos dulkės daugiausia sklaido raudoną šviesą, todėl Mėnulis tam tikromis sąlygomis atrodo žydras. Tai retas reiškinys, matytas, pvz., 1883 išsiveržus Krakatau ugnikalniui, t. p. 1950, kai Kanadoje siautėjo miškų gaisrai. Taikoma meteorologinėje optikoje, atmosferos taršai, kitiems parametrams tirti (lidaras). Pavadinta vokiečių fiziko Gustavo Adolfo Mie, išsprendusio Maxwello lygtis, nusakančias elektromagnetinės spinduliuotės sklaidą nuo sferinių dalelių, vardu.