miẽlės, mieliagrybiai, aukšliagrybių (Ascomycetes) ir papėdgrybių (Basidiomycetes) klasių mikroskopinių grybų grupė. 100 genčių, 700 rūšių (Lietuvoje 33 gentys, 140 rūšių). Mielės vystosi ne tik pavienėmis ląstelėmis, bet ir jų grupėmis. Formuoja pseudomicelį arba tikrąjį micelį. Ląstelės įvairios formos, nuo 1,5–2 iki 10–12 µm dydžio. Plačiai paplitusios gamtoje. Auga daugiausia cukringame substrate (ant vaisių, uogų, sultyse, nektare, suloje, pieno produktuose, žolėdžių virškinamajame trakte), jų yra dirvožemyje (pvz., oligotrofinės Lipomyces genties mielės), ant lapų, ore, vandenyje (pvz., Pichia, Rhodotorula, Candida genčių mielės). Dauginasi vegetatyviškai (pumpuravimu, dalijimusi pusiau) arba lytiškai (hologamija, gametangiogamija, pedogamija). Daugeliui mielių būdinga kartų kaita (dažniausiai vyrauja diploidinė karta).
a – mielės Saccharomyces cerevisiae, b – mielės Candida parapsilosis
Optimali dauginimosi temperatūra 4–30 °C. Daugelis mielių geba asimiliuoti ir fermentuoti įvairius organinius junginius. Svarbiausia yra mieliagrybio (Saccharomyces) gentis, kuriai priklauso natūraliai gyvenančios ir kultūrinės (pramoninės) rūšys. Karšto klimato juostoje dažnos yra Schizosaccharomyces genties rūšys.
Dauguma mielių sukelia alkoholinį rūgimą. Kultūrinės mielės (pvz., alaus, kepimo – Saccharomyces cerevisiae, vyno – Saccharomyces vini) ir jų štamai naudojama duonai, pyragui kepti, alui daryti, vynui raugti, spiritui varyti, pieno produktams, vitaminams, baltymams, fermentams, organinėms rūgštims gaminti. Mielių biomasėje yra baltymų, angliavandenių, vitaminų (ypač B grupės), fermentų. Ji naudojama kaip pašaras (pašarinės mielės). Specialių štamų mielių ar jų ekstraktų dedama į kai kuriuos maisto produktus; tai vitaminų ir mikroelementų priedas. Kultūrinės mielės gerina virškinimą, didina organizmo atsparumą infekcijai, jų duodama sergantiesiems cukriniu diabetu, opalige, furunkulioze, neuralgija.
Kai kurios mielės gali gadinti maisto produktus, sukelti augalų (pvz., Nematospora coryli), gyvūnų ir žmogaus ligas (pvz., Cryptococcus ir Candida sukelia kriptokokozes, kandidamikozes).
Dėl trumpo gyvenimo ciklo, greito dauginimosi ir sandaros paprastumo mielių ląstelės, kaip eukariotinės ląstelės modelis, naudojamos moksle (citologijoje, biochemijoje, genetikoje, biofizikoje). Mieles 1680 atrado ir aprašė A. van Leeuwenhoekas (Olandija), jų savybes sukelti rūgimą 1876 nustatė L. Pasteuras (Prancūzija).
3140