miestẽlis, gyvenvietės tipas, turintis 500–3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirba pramonės, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityje. Miesteliais tradiciškai laikomos ir mažesnės istorinės gyvenvietės. Miesteliuose dažniausiai yra bažnyčia, seniūnija, kultūros centras, mokykla, biblioteka, parduotuvė, medicinos punktas, kapinės. Lietuvoje miestelio terminas pirmą kartą paminėtas 1387 (taip pavadintas Alytus, Birštonas, Nemunaitis ir Punia; Lietuvos miesteliai). Daug miestelių turėjo nemažą žydų dalį. Vietovės, kuriose žydams buvo leidžiama pastoviai apsigyventi, vadinosi štetlais.
-štetlas