miẽsto dialèktas, miesto ar tam tikros jo dalies gyventojų vartojama šnekamosios kalbos atmaina. Kiekvieno miesto kalbinę būklę, jos raidą ir kaitą lemia įvairios priežastys: viešajame gyvenime vartojamos valstybinės kalbos statusas, gyventojų tautinė sudėtis, jų kaita, kultūros, mokslo, švietimo, visuomeninių įstaigų, prekybos, pramonės įmonių gausa. Šie veiksniai ypač būdingi didesniems miestams. Miestų gyventojai pagal amžių, išsimokslinimą, darbą, dalyvavimą visuomenės gyvenime yra skirtingi – sudaro įvairias grupes, kiekviena jų turi savų kalbos ypatumų. Be nuolat gyvenančių miestiečių (mieste gimusių, užaugusių žmonių), nemaža dalis didelių miestų gyventojų keičiasi. Dauguma kalbančių lietuvių kalba Vilniaus gyventojų yra atsikėlę po 1939. Iš įvairių Lietuvos vietų į miestus atvykstantys žmonės skirtingi ir kalbos požiūriu; vieni kalba bendrine kalba, kiti – tarmėmis. Darbo kolektyvams, žmonių susibūrimams įtakos turi įvairios tarmės; didžiausią daro ta tarmė, kurios atstovų kolektyve yra daugiausia, ar kurios plote yra miestas. Manoma, 17 a. Vilniaus lietuvių kalbą daugiausia veikė jį supanti rytų aukštaičių tarmė, kurios pagrindu susiklostė vienas to meto rašomosios kalbos variantų (K. Sirvydo, J. Jaknavičiaus ir kitų raštai). Dabartinėje vilniečių kalboje polinkį įsitvirtinti ir plisti tam tikroms ypatybėms (pvz., trumpinti nekirčiuotus ilguosius ir ilginti kirčiuotus trumpuosius balsius) greičiausiai t. p. skatina rytų aukštaičiai, sudarantys nemažą Vilniaus gyventojų dalį. Lengviausiai įviarių tarmių žodžiais, posakiais pasipildo miesto dialekto leksika. Tos pačios veiklos žmonių bendrijose vartojama tik jiems būdingų žodžių, profesionalizmų. Įtaką miesto dialekto raidai gali turėti paplitęs svetimų kalbų vartojimas, dvikalbystė. Didžiųjų miestų kalba kartais dar vadinama pereinamąja iš tarmių į bendrinę kalbą, pusiau tarmine kalba (pusiau dialektu), tarpdialektine kalba. Nedideli Lietuvos miesteliai, kurių gyventojų sudėtis mažai keitėsi, savo kalba beveik nesiskiria nuo juos supančių kaimų, dauguma miestelių gyventojų šneka toms vietoms būdingomis tarmėmis. Lietuvos miestų kalba (dialektai) mažai tyrinėta.
303