miẽsto dūmà, 1785–1917 Rusijos miesto valdymo institucija. Tvarkė komunalinį ūkį, kai kuriuos sveikatos apsaugos, švietimo, pramonės ir prekybos reikalus, išlaikė ugniagesius, policiją, kalėjimus ir kareivines. Pagal 1785 Jekaterinos II Miestų privilegijų raštą miesto dūmą rinko miesto gyventojai, suskirstyti į 6 luomines grupes. Miesto dūma rinkdavosi kas trejus metus ir rinko nuolatos veikiančią vykdomąją instituciją – vadinamąją Šešių atstovų dūmą (po vieną nuo kiekvienos grupės). Vyriausybinėms įstaigoms ir komisijoms vis labiau kišantis į miestų valdymo reikalus dūmų veikla ilgainiui sunyko, 19 a. pirmoje pusėje dauguma miestų dūmų nustojo veikusios. Mėginimai atgaivinti luominę miesto dūmą (1846 Sankt Peterburge, 1862–63 Maskvoje, Odesoje ir Tbilisyje) nepavyko. Miesto dūma buvo atgaivinta per 1870 miestų reformą (miestų nuostatai) – tapo miesto savivaldybės tvarkomąja institucija, renkama ketveriems metams pagal turto cenzą (rinko nekilnojamojo turto savininkai ir verslininkai, mokantys miestui mokesčius). Dūmos vykdomoji institucija nuo 1870 buvo jos narių renkama miesto valdyba. Dūmai ir valdybai vadovavo ketveriems metams renkamas pirmininkas (Sankt Peterburgo ir Maskvos dūmos pirmininkus tvirtino imperatorius, kitų miestų – vidaus reikalų ministras arba gubernatoriai). Sankt Peterburgo dūmoje buvo 250, Maskvos – 180, kitų miestų – 30–72 nariai (vyravo stambieji pramonininkai ir prekybininkai). Nuo 1892 svarbesnius miesto dūmos nutarimus turėjo tvirtinti gubernatorius. Po Spalio perversmo (1917) miestų dūmos 1917 pabaigoje–1918 pradžioje buvo panaikintos.
Lietuvoje
Lietuvoje miestų dūmos ėmė veikti 1808 jos miestus pradėjus tvarkyti pagal Rusijos įstatymus. Miestų dūmos pakeitė magistratus. Veikė Vilniaus, Kauno (nuo 1808) ir apskričių centrų miestų dūmos. 1876 Vilniaus ir Kauno gubernijose pavėluotai pradėjo galioti Rusijos miestų nuostatai (1870), dūmą rinko nebe luomų atstovai, bet turto savininkai. Rinkėjai pagal turto dydį buvo suskirstyti į tris kurijas. 1887 Vilniuje pirmai kurijai priklausė 89, antrai – 263, trečiai – 2453 rinkėjai. 1893 Lietuvos miestuose (Rusijoje 1892) turto cenzas buvo padidintas, iš rinkėjų pašalinta dalis nerusų. Lietuvoje miesto dūmos pirmininką tvirtino ir galėjo skirti ir gubernatorius. Nustojo veikti per I pasaulinį karą 1915.
1781