miesto sociologija

miẽsto sociològija, urbanstinė sociològija, sociologijos sritis, tirianti miesto, kaip vientisos sistemos, struktūrą, plėtrą, funkcijas, kultūrą, gyventojų gyvenimo būdą, elgesį, jų tarpusavio santykius, taip pat miesto valdymą ir kita. Sociologine prasme miestas yra istoriškai susiklosčiusių procesų diferencijuota visuma, pagrįsta visuotiniu teritoriniu darbo pasidalijimu. Miesto gyventojų dauguma dirba pramonėje ir prekyboje, taip pat valdymo, paslaugų, mokslo, meno, kultūros ir kitose srityse. Kaip ir kitų sociologijos sričių tyrėjai, miesto sociologai tyrimams naudoja statistinę analizę, stebėseną, socialines teorijas, interviu, taiko kitus metodus. Be kitų tyrimo objektų, jie nagrinėja migracijos, ekonomikos, skurdo, demografines tendencijas, rasių, tautų santykius, ekologijos problemas ir kita.

Po pramonės perversmo vokiečių sociologas M. Weberis, prancūzų sociologas É. Durkheimas ir ktiti tyrė plintančią socialinio gyvenimo urbanizaciją ir jos poveikį gyventojų jausmams (didėjantis susvetimėjimas, monotonija ir kita). Miesto sociologijos tyrimų svarbiausias centras – Čikagos mokykla. Jos tyrimus paskatino sparti Čikagos miesto plėtra, Jungtinių Amerikos Valstijų industrializacija, daugybės įvairių tautybių žmonių atvykimas gyventi į miestą. Kokybiniais miesto etnografijos metodais buvo tiriama elgesio nukrypimai, socialinės kontrolės ir sutarimo problemos, analizuojama miestų skaidymosi į koncentrines socialines ekonomines zonas procesai. G. Simmelis tyrė didmiesčių gyventojų problemas ir konfliktus, intelektualų svarbą, parašė veikalą Didmiesčiai ir dvasinis gyvenimas (Die Grosstädte und das Geistesleben 1903). O. Spengleris nagrinėjo miesto kultūrą, urbanizacijos neigiamus padarinius žmonijai. 1970 Tarptautinėje sociologų asociacijoje įkurtas Miesto ir regioninės plėtros sociologijos tyrimų komitetas, 1973 Amerikos sociologų asociacijoje – Bendruomenių ir miesto sociologijos skyrius.

LIETUVOJE miesto sociologijos tyrimus atlieka architektas J. Vanagas. Jo svarbiausi veikalai: Miesto gyvenamosios aplinkos formavimas. Sociologinis aspektas (1992), Miesto sociologijos pagrindai (1996), Miesto teorija (2003).

2271