miẽsto transpòrtas, miesto teritorijoje ir už jo ribų veikianti keleivių ir krovinių vežimo sistema, naudojanti jai reikalingą infrastruktūrą.
Miesto transporto posistemės
Miesto transportą sudaro keleivių, krovinių pervežimo ir specialiųjų tarnybų (policijos, gaisrinės saugos, medicinos pagalbos, avarinės, kelių priežiūros, šiukšlių vežimo ir kitų) posistemės.
Miesto transporto techninė struktūra
Techninę infrastruktūrą sudaro: gatvės, bėgių keliai, tiltai, estakados, viadukai, tuneliai (tai yra gatvių ar kelių važiuojamoji dalis), viešojo transporto maršrutai ir juos aptarnaujanti infrastruktūra (stotelės, paviljonai, galiniai punktai, stotys, prieplaukos), transporto priemonių eismo organizavimo ir valdymo sistemos (horizontalusis ir vertikalusis kelių ir gatvių žymėjimas, kelio ženklai, šviesoforai ir jiems veikti reikalingi papildomi įrenginiai, koordinuoto eismo reguliavimo sistemos, eismo valdymo dispečerinės, vadinamosios protingos eismo valdymo sistemos), transporto eismą apibūdinančios informacinės sistemos (transporto eismo maršrutinės nuorodos – krypčių informaciniai ženklai ir stendai, viešojo transporto eismo tvarkaraščiai), neigiamą transporto poveikį aplinkai mažinantys statiniai ir įrenginiai (triukšmo ekranai, sienutės, želdinių juostos, važiavimo greitį ribojančios priemonės).
Miesto transporto rūšys
Miesto transportas pagal paskirtį skirstomas į keleivinį, krovininį, specialųjį, pagal funkcijas – į individualųjį (vykdomas individualiomis transporto priemonėmis – lengvaisiais automobiliais, dviračiais) ir viešąjį. Miesto keleivinis transportas skirtas gyventojams pervežti miesto ir aplink jį esančioje teritorijoje įvairiais tikslais – darbo, mokslo, kultūriniais, buitiniais ir kita. Gyventojų susisiekimo tikslus nusakantys objektai (įmonės, įstaigos, mokyklos, teatrai, prekybos centrai ir kiti) vadinami transporto traukos objektais. Mieste keleiviai vežami troleibusais, autobusais, tramvajais, metropolitenu, taksi, miesto ir priemiestiniu geležinkeliu, funikulieriais, lengvaisiais automobiliais, miesto vandens transportu (garlaiviais, valtimis, keltais).
Istorija
Pirmosios miesto transporto priemonės buvo karieta, arklinis tramvajus (1853 Niujorke). 1863 Londone nutiesta pirmoji metropoliteno linija. 1880 Sankt Peterburge išbandytas pirmasis elektrinis tramvajus. 1882 Berlyne paleisti troleibusai. 20 a. viduryje daugelyje miestų imta tiesti greitojo arba požeminio tramvajaus linijas, vienbėgius miesto geležinkelius.
Miesto transportas Lietuvoje
Lietuvoje 19 a. Vilniuje ir Kaune kaip miesto transporto priemonės pasirodė karietos ir diližanai. 1892 Kaune, 1893 Vilniuje pradėjo kursuoti arkliniai tramvajai, vadinamosios konkės. Pirmieji automobiliai gatvėse pasirodė 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje. 1904 Klaipėdoje pradėjo veikti elektrinis tramvajus (veikė iki 1934; jungė uostą ir geležinkelio stotį su miesto centru ir priemiesčiais). Iki Antrojo pasaulinio karo Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pradėjo kursuoti keleiviniai autobusai. 20 a. 4 dešimtmetyje Kaune įrengti du lynais traukiami funikulieriai, pasirodė pirmieji taksi. Po Antrojo pasaulinio karo pirmieji autobusai pradėjo važinėti 1946, taksi – 1947 Vilniuje. Pirmieji troleibusai paleisti 1956 Vilniuje ir 1966 Kaune.
38