Miestų privilegijų raštas

Miẽstų privilègijų rãštas (Žalovannaja gramota gorodam), Rusijos imperatorės Jekaterinos II 1785 05 02 įstatyminis aktas. Patvirtino naujas renkamas miestų savivaldos institucijas (miestų dūmas), šiek tiek išplėsdamas rinkėjų ratą. Pagal socialinę turtinę padėtį miestų gyventojai buvo suskirstyti į 6 luomines grupes: tikrieji piliečiai – nekilnojamojo turto savininkai bajorai, valdininkai, dvasininkai; trijų gildijų pirkliai; cechų amatininkai; užsieniečiai ir kitų miestų gyventojai; žymūs piliečiai; posado žmonės – kiti gyventojai. Miestai gavo teisę rinkti miesto dūmą, kuri rinkdavosi kas 3 metus ir rinko 6 narių (po 1 atstovą iš kiekvienos grupės) vykdomąją instituciją. Miestų privilegijų raštas galiojo iki 1870 miestų reformos. 1796–1808 jis buvo įgyvendintas ir Lietuvoje.