miẽžis, akių vokų liga. Ūminį miežį (lot. hordeolum) sukelia akies voke esančių riebalinių liaukučių ar blakstienų folikulų stafilokokinė infekcija (90–95 % sukelia auksinis stafilokokas). Dauginiai miežiai susiformuoja esant lėtiniam voko krašto uždegimui. Kartais miežio atsiradimas susijęs su kitomis ligomis – cukriniu diabetu, spuogais, taip pat virškinimo sutrikimais, imuniteto nusilpimu. Būdinga skausmingas voko ar jo krašto patinimas, paraudimas, akies junginės paburkimas.
Vaikams gali patinti abu vokai, pakilti temperatūra, padidėti poausio limfmazgiai. Po 3–4 dienų susiformuoja mazgelis su pūlinga viršūne, kuri gali pratrūkti į akies voko vidinio paviršiaus arba voko odos pusę. Kai išbėga pūlingas sekretas, patinimas atslūgsta, skausmas sumažėja. Akies voke esančių liaukučių lėtinis uždegimas sukelia vadinamąjį šaltąjį miežį (gr. chalazion). Užsikemša ir padidėja voko kremzlėje esanti Meibomo liaukutė, susidaro granuliacinis audinys, susiformuoja fibrozinė kapsulė. Šaltasis miežis reiškiasi neskausmingu lėtai didėjančiu mazgeliu voke. Oda virš jo būna paslanki ir neparaudusi. Kartais šaltasis miežis pratrūksta akies junginės pusėje – atsiveria granuloma. Ūminis miežis gydomas antibiotikų lašais ir tepalais, ant voko dedami sausi šilti kompresai arba šildoma infraraudonųjų spindulių lempa. Nedidelis šaltasis miežis kartais išnyksta savaime, didesnis operuojamas – dažniausia iš junginės pusės atveriamas mazgelis ir pašalinamos granuliacijos.
ūminis miežis
2146
-akių vokų liga; -ūminis miežis; -šaltasis miežis