MIF (angl. kalba macrophage migration inhibitory factor), makrofãgų migrãciją inhibúojantis fãktorius, imuninį atsaką moduliuojantis T limfocitų citokinas. 12 kDa molekulinės masės baltymas, sudarytas iš 115 aminorūgščių liekanų. MIF normali koncentracija kraujuje 2–4 ng/ml. MIF išskiria imuninės sistemos ląstelės (vietiškai) ir hipofizės ląstelės (į kraują). Prisijungęs prie ląstelių tam tikrų receptorių MIF veikia kaip priešuždegiminis citokinas, turi kai kurių endokrininių ir fermentinių savybių. Veikia įvairiapusiškai: gali lemti makrofagų, T ląstelių aktyvinimą, imunoglobulino IgE sintezę, insulino išskyrimą, angliavandenių apykaitą, steroidų poveikį imuninei sistemai, ląstelių augimą ir apoptozę, žaizdų gijimą, navikų angiogenezę. Svarbus įgimto priešuždegiminio imuniteto veiksnys, dalyvauja kai kurių ligų (sepsinio šoko, glomerulonefrito, artrito, aterosklerozės, vėžio) patogenezėje. MIF koduojantis genas yra 22 (22q11.2) chromosomoje. MIF atrastas 1966.
918