miglà, oro padrumstėjimas prie žemės paviršiaus dėl dulkių ar dūmų, kurių dalelių skersmuo dažniausiai 0,1–1,0 μm. Tiršta migla mažina matomumą iki 1–10 km ir dar mažiau. Migla dažna stepėse ir dykumose. Pramonės centruose ir dideliuose miestuose migla susidaro dėl oro taršos (smogas). Kai santykinis oro drėgnis daugiau kaip 90 %, ant ore plūduriuojančių kietųjų dalelių kondensuojasi vandens garai, dalelės stambėja, matomumas sumažėja iki keliasdešimties metrų. Dėl šviesos išsklaidymo migla kartais įgauna gelsvą, rusvą ar melsvą atspalvį. Matomumo sumažėjimas dėl ore sklandančių mažų vandens lašelių arba ledo kristalų (jų dydis ir koncentracija mažesni nei debesyse) dažniausiai vadinamas rūkana. Lietuvoje migla susidaro atslinkus žemyninio tropinio oro masei, t. p. per miškų, durpynų gaisrus ir deginant žolę.
dėl miškų gaisrų susidariusi migla (Baikalo apylinkės, Rusija)
1163