miglniai (Poaceae), lelijainių (Liliopsida) klasės augalų šeima. Žinoma apie 700 genčių, apie 11 000 rūšių. Paplitę visame pasaulyje, didžiausia įvairovė vidutiniškai šilto, tropinio ir subtropinio klimato srityse. Migliniai skirstomi į 2–13 pošeimių, viena jų – Bambusoideae kartais laikoma savarankiška bambukinių šeima.
Vienametės ir daugiametės įvairaus aukščio žolės. Šiaudu vadinamas stiebas bambliuotas, nešakotas arba ties bambliais šakojasi, jo tarpubambliai tuščiaviduriai arba pilnaviduriai. Lapai pražanginiai, linijiški, lancetiški, kartais siūliški ar šeriški, retai kiaušiniški, su ilgomis, prie tarpubamblio prigludusiomis ir tam tikrą jo dalį gaubiančiomis makštimis. Ties lapalakščio ir lapamakštės jungimosi vieta yra plėviškas arba iš šerelių sudarytas liežuvėlis. Žiedai stiebų ar šoninių šakų viršūnėse susitelkę į paprastus (burbuolė, varpa) ar sudėtinius (sudėtinė varpa, šluotelė) žiedynus. Miglinių šeimos augalų pavienis žiedas ar keli prie vienos žiedyno ašies prisitvirtinę žiedai vadinama varpute. Varputės apačioje esančios pažiedės vadinamos apatiniu ir viršutiniu varpažvyniu. Žiedą supa 2 žvyniškos pažiedės, vadinamos apatiniu ir viršutiniu žiedažvyniais. Vienas ar abu žiedažvyniai neretai būna su akuotu. Vaisius – grūdas.
Migliniai daugelyje ekosistemų, ypač pievose, stepėse, savanose, sudaro didžiausią biomasės dalį ir yra vieni svarbiausių pirminių producentų. Auga beveik visų tipų ekosistemose. Šeimai priklauso maistiniai augalai (kviečiai, rugiai, miežiai, avižos, ryžiai, soros, kukurūzai). Daug miglinių yra pašarinių augalų (miglės, motiejukai, eraičinai, šunažolės). Kai kurie migliniai auginami dekoratyviniuose želdiniuose (miglės, eraičinai, miskantai, dryžučiai). Iš miglinių šiaudų gaminamas popierius, jie naudojami pynimui, stogams dengti, kurui.
Lietuvoje savaime paplitę apie 120 miglinių šeimos rūšių, priklausančių apie 50 genčių. Dar miglinių šeimos 16 genčių ir apie 80 rūšių aptinkami kaip atneštiniai augalai.
849