migmatitas

migmattas (gr. migma, kilm. migmatos – mišinys), nevienalytė metamorfinė uoliena, susidedanti iš pirminės (tamsesnės) metamorfinės uolienos liekanos – paleosomos ir į ją įsiterpusios antrinės (šviesesnės), vėliau susidariusios medžiagos – neosomos. Paleosomas sudaro labai ir vidutiniškai metamorfizuotos uolienos – kristaliniai skalūnai, gneisai, amfibolitai. Neosomos būna dviejų tipų: leukosomos – uolienos, susidariusios kristalizuojantis lydalui (dažniausiai granitai, rečiau sienitai, anortozitai), ir melanosomos – susidariusios iš mineralų (daugiausia mafinių – amfibolų, biotitų, granatų, kordieritų), neįėjusių į lydalo sudėtį. Migmatitai susidaro iš dalies lydantis metamorfizuojamų uolienų storymei, įsiveržiant magmai iš magminio židinio į pirminę uolieną. Pagal tekstūrą skiriami sluoksniuoti, arba stromatitiniai (kai leukosomos gyslutės ir paleosomos sluoksniai išsidėstę lygiagrečiai), ptigmatitiniai (leukosomos gyslutės – gyvatės pavidalo), tinkliniai, arba brekčiški (gyslutės sudaro tinklą), šešėliniai (neosoma pamažu pereina į paleosomą) migmatitai. Pagal susidarymo sąlygas migmatitai skirstomi į diateksitus (kai didesnė uolienos dalis išsilydo) ir metateksitus (susidaro per pradinį uolienos lydymąsi). Pagal cheminę sudėtį ir fizikines savybes migmatitai yra tarpiniai tarp magminių ir metamorfinių uolienų. Migmatitų yra intruzijų kontaktinėse zonose, ultrametamorfiniuose kompleksuose. Lietuvoje migmatitų yra kristaliniame pamate.