Migoni pliakalnis, piliakalnis su papėdės gyvenviete Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Migonių kaimo. Datuojamas pirmu tūkstantmečiu prieš Kristų–antro tūkstantmečio pradžia.
Piliakalnis įrengtas Kruonės kairiojo kranto aukštumos kyšulyje. Šlaitai statūs, 11–16 m aukščio. Aikštelė ovali, 9 × 16 m dydžio. Jos pietiniame šlaite supiltas pylimas (4 m aukščio, 13 m pločio), kurio šlaitas leidžiasi į 25 m pločio, 2 m gylio griovį. Yra papėdės gyvenvietė (užima 1,5 ha plotą), kultūrinis sluoksnis siekia 0,5 metro. Migonių piliakalnį 1954–1955 ir 1957 tyrė Vilniaus universitetas ir Lietuvos istorijos institutas (vadovė R. Kulikauskienė). Ištirta 100 m2 plotas; padaryti pylimo ir pietinio šlaito pjūviai. Aptiktas 2,8 m storio kultūrinis sluoksnis. Rasta brūkšniuotosios ir grublėtosios keramikos dirbinių, molinių verpstukų, akmeninių trintuvų, geležinis įmovinis kirvis. Išskirti 4 pylimo statybos etapai, kiekvienas jų pasibaigęs gaisru. Gyvenvietėje rasta pastatų liekanų, masyvi žalvarinė apyrankė, Romos imperatoriaus Maksimino I sestercija, molinių verpstukų, geležinių ylų ir smeigtukų, brūkšniuotosios ir grublėtosios keramikos dirbinių.
Migonių piliakalnis iš pietryčių pusės (© Balys Buračas, 1956; Vytauto Didžiojo karo muziejus)
Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir Vytauto Didžiojo karo muziejuje.
1329