migrenà (pranc. migraine < gr. hēmikrania < hēmi – pusė + kranion – viršugalvis), besikartojantys stipraus galvos skausmo priepuoliai, lydimi pykinimo ar vėmimo, jautrumo garsui, šviesai. Ištikus migrenos priepuoliui, dažnai prieš prasidedant skausmui, atsiranda regos, jutimo, kalbos ar kitų neurologinių sutrikimų (vadinamoji aura). Migrenos simptomus patiria 20–25 % moterų ir 8–12 % vyrų. Migrena dažniausia prasideda sulaukus 15–30 metų, priežastis nežinoma. Manoma, kad smegenų tam tikrų sričių neuronų aktyvumo padidėjimas ir neuromediatorių (serotonino, substancijos P, su kalcitonino genu susijusio baltymo) išsiskyrimas sukelia galvos smegenų kraujotakos pakitimus: migrenos auros fazėje padidėja neuronų aktyvumas, sumažėja kraujotaka, prasidėjus galvos skausmui išsiplečia smegenų kraujagyslės.
Skiriami 2 pagrindiniai migrenos tipai: be auros ir su aura. Migrena be auros diagnozuojama tik pagal klinikinius požymius. Migrena diagnozuojama, kai yra bent 2 požymiai iš 4: vienpusis, pulsuojantis, vidutinio stiprumo ar stiprus skausmas, stiprėjantis dėl fizinės veiklos, ir bent 1 iš 2 – pykinimas su vėmimu ar be jo, jautrumas garsui ir (arba) šviesai. Dažniausiai pasitaiko stiprus skausmas, dėl kurio ligonis yra nedarbingas (net turi gulėti), jautrumas šviesai ir pykinimas. Skausmo priepuolis trunka 4–72 valandas, dažniausia – 18 valandų. Priepuoliai kartojasi labai įvairiai, dažniausiai kartą per mėnesį. Kai kuriems ligoniams migrenos priepuolį sukelia miego režimo pažeidimas, emocinis stresas, alkis, gausus kofeino, alkoholio, hormoninių kontraceptikų vartojimas, rūkymas, staigios oro permainos, mėnesinių ciklo ypatumai (dažniausia migrena ištinka perimenstruaciniu laikotarpiu). 12–24 valandas prieš migreną gali kisti nuotaika ar pasireikšti kiti požymiai (pasikartojantys reiškiniai), vadinami prodromu.
Migrena su aura serga maždaug trečdalis ligonių. Tas pats ligonis gali patirti abiejų tipų priepuolius. Aurai būdinga laipsniška pradžia (daugiau kaip 5 minutes), trukmė iki 60 minučių (dažniausia 10–20 minučių). 95 % ligonių, sergančių migrena su aura, patiria tik regos sutrikimus: mato blyksėjimą, zigzagus arba nemato dalies vaizdo. Rečiau pamažu nutirpsta viena pusė veido, ranka, koja. Kartu gali sutrikti ir kalba: sunku rasti žodžių, užsikertama. Labai retai pasitaiko vienos kūno pusės rankos ir kojos silpnumas (hemipleginė aura). Pasibaigus aurai galvos skausmas prasideda greičiau nei po 1 valandos. Jis neretai gali neturėti migrenai būdingų požymių arba jo išvis gali nebūti. Dažniausiai ligonius vargina ne pats skausmas, bet auros simptomai.
Migrenos priepuolis pradedamas gydyti vaistais nuo uždegimo ar jų deriniais su kofeinu ar kodeinu (skausmas sumažėja arba išnyksta per 2 valandas). Jei šie vaistai nepadeda, skiriamas specifinis gydymas triptanais, kurie gali būti geriami, purškiami į nosį ar leidžiami po oda. Kai pykina, vemiama, prieš vartojant skausmą malšinančius vaistus į raumenis leidžiama vaistų nuo pykinimo. Priepuoliams kartojantis dažniau nei 3 kartus per mėnesį, ligonis pildo specialų dienyną, skiriamas profilaktinis gydymas (beta adrenoblokatoriais, antidepresantais, antiepilepsiniais vaistais).
2695
-migrena su aura; -migrena be auros