Sadoveanu Mihail (Mihailas Sadoviãnu) 1880 11 05Paşcani (Jasų apskr.) 1961 10 18Bukareštas, rumunų rašytojas, valstybės veikėjas. Rumunijos mokslų akademijos narys (1921). Nuo 1903 bendradarbiavo žurnale Sămănătorul. 1904–06 dirbo Švietimo ministerijoje. 1909–18 vadovavo Jasų nacionaliniam teatrui. Nuo 1945 Rumunijos parlamento pirmininkas, nuo 1946 Didžiojo nacionalinio susirinkimo pirmininko pavaduotojas. Apsakymų (rinkiniai Apsakymai / Povestiri 1904, Dvasiniai išgyvenimai / Dureri înăbuşite, Senelio Preku smuklė / Crâşma lui Moş Precu, visi 1904, Žieminių gyventojai / Bordeienii, Kurstytojas / Un instigator, abu 1912) herojai yra paprasti skurstantys kaimo žmonės, juose aprašomas vargingos provincijos gyvenimas, M. Sadoveanu nepritaria industrinei visuomenei, vertybių krizei priešinamas pasitraukimas į gamtą, o išminties ir jėgų semiamasi iš didingos praeities. Įkvėptas tautosakos ir senovės kronikų parašė istorinius romanus Šoimareščių giminė (Neamul Şoimăreştilor 1915), Nikoarė Potkoavė (Nicoară Potcoavă 1952), Stepono Didžiojo gyvenimas (Viaţa lui Ştefan cel Mare 1934), romanų trilogiją Broliai Žderiai (Fraţii Jderi 3 t. 1935–43). Tai – tarsi rumunų tautos dvasingumo sintezė, juose romantiškai aukštinama didvyrių epocha, vyrauja legendiniai personažai. Jo romanai Lepušnianu gatvė. 1917 metų kronika (Strada Lăpuşneanu. Cronică din 1917 1921), Siretu atplaukė malūnas (Venea o moară pe Siret 1925, lietuvių kalba 1985) turėjo didelę įtaką socialinio rumunų romano raidai. Dar parašė apysakas Sakalai (Şoimi 1904), Ankucos smuklė (Hanul Ancuţei 1928), Mitria Kokoras (Mitrea Cocor 1949, lietuvių kalba 1952), romaną Bardišius (Baltagul 1930), autobiografinių knygų (Žmonės ir vietovės / Oameni şi locuri 1908, Seniausi prisiminimai / Cele mai vechi amintiri 1934). Lietuvių kalba dar išleista M. Sadoveanu apsakymų rinkinys Apsakymai (1951), apysaka vaikams Gėlių sala (1956) ir apsakymas Stebuklingoji giria (1962).
2587