Károlyi Mihály (Mihajus Kãrojis) 1875 03 04Budapeštas 1955 03 20Vence (Prancūzija), Vengrijos valstybės veikėjas. Grafas. 1899 baigė Budapešto universiteto Teisė fakultetą. Nuo 1910 parlamento narys (iš pradžių buvo konservatyvių, vėliau – kairiųjų pažiūrų). 1913–16 vadovavo Nepriklausomybės partijai, 1916–19 – Jungtinei nepriklausomybės ir 1848‑ųjų partijai. 1918 10 25–30 Nacionalinės Tarybos pirmininkas, 1918 10 31–1919 01 11 ministras pirmininkas, 1919 01 11–03 21 – pirmasis Vengrijos prezidentas (1918 11–1919 01 ėjo prezidento pareigas). Jo vyriausybė pasiekė, kad Austrijos-Vengrijos valdovas Karolis I pripažintų 1918 11 16 nepriklausoma pasiskelbusią Vengriją suverenia valstybe. Vengrijai praradus didelę dalį teritorijos, kurią užėmė I pasaulinį karą laimėjusios Antantės šalys, M. Károlyi atsistatydino.
Mihály Károlyi (Paryžius, apie 1947–49)
Emigravo, tapo opozicijos M. Horthy vyriausybei vadovu, bendradarbiavo su komunistiniais veikėjais. 1946 grįžo į Vengriją. 1947–49 ambasadorius Prancūzijoje. Protestuodamas prieš vidaus reikalų ministro L. Rajko politinį procesą ir jam paskelbtą mirties nuosprendį bei M. Rákosi vyriausybės represinį režimą iš pareigų pasitraukė ir liko gyventi emigracijoje.