Mikáiliškės, Mikõliškė (bltr. Міхалішкі, rus. Михалишки, Michališki), kaimas Baltarusijoje, Gardino srities Astravo rajone, 25 km į šiaurės rytus nuo Astravo, Neries kairiajame krante, prie plento Vilnius–Polockas; apylinkės centras. 805 gyventojai (2019). Vidurinė ir muzikos mokyklos, kultūros namai, kraštotyros muziejus, biblioteka, ligoninė, paštas. Barokinė Šv. Mykolo Arkangelo katalikų bažnyčia (pastatyta 1653; architektas Kristupas Pensas, skulptorius Pietro Perti).
Istorija
Mikailiškės minimos nuo 15 a. pabaigos. Priklausė Astikams, Kęsgailoms, Radviloms ir kitiems didikams. Nuo 1604 Bžostovskių valda. Jono Vladislovo Bžostovskio rūpesčiu 1622 čia įkurtas augustinų vienuolynas (uždarytas 1832), 1653 K. P. Bžostovskio lėšomis pastatyta Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia. 1689 Mikališkės gavo miestelio teises, buvo rengiami 4 metiniai prekymečiai. Nuo 1795 priklausė Rusijos imperijai. Prie miestelio buvusius Bžostovskių rūmus 1812 sudegino prancūzų kriuomenė. 1897 čia buvo bažnyčia, sinagoga, veikė paštas, plytinė, kalvė, alaus darykla, 30 krautuvių, 5 smuklės. 1921–39 buvo okupuotos Lenkijos. Nuo 1939 priklauso Baltarusijai. 1897 buvo 1009, 1905 – 850, 1970 – 459 gyventojai.
Mikailiškių Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia 19 a. antroje pusėje (iš K. Tiškevičiaus knygos Wilija i jej brzegi, išleista 1871; Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)
Bžostovskių dvaro rūmai prie Mikailiškių 19 a. antroje pusėje (iš K. Tiškevičiaus knygos Wilija i jej brzegi, išleista 1871; Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)