Ulaščyk Mikalaj (bltr; rus. Nikolaj Ulaščik; Mikalajus Ulãščykas) 1906 02 14Vickauščyna (Minsko apskr.) 1986 11 14Maskva (palaidotas Čižove, prie Minsko), baltarusių istorikas, archeografas. Dr. (1964).
Išsilavinimas ir veikla
1929 baigė Baltarusijos valstybinį universitetą Minske. 1930 pagal suklastotą bylą už tautinę veiklą suimtas, 1931 ištremtas 5 metams į Nolinską (Viatkos sr.). 1932 vėl buvo suimtas, 1933 nuteistas kalėti; 1935 paleistas be teisės gyventi Baltarusijoje. Dirbo mokytoju Pavolgyje, Leningrade. 1941 suimtas ir ištremtas; 1942 paleistas. Nuo 1948 dėstė Maskvos universitete, 1949 atleistas. 1950 vėl buvo suimtas, kalintas; 1955 paleistas. Nuo 1955 dirbo SSRS mokslų akademijos Istorijos institute.
Mikalaj Ulaščyk
Publikacijos
Svarbiausi veikalai: 1861 m. valstiečių reformos Lietuvoje ir Vakarų Baltarusijoje prielaidos (Predposylki krest′janskoj reformy 1861 g. v Litve i Zapadnoj Belorussii 1965), Raštingumas ikirevoliucinėje Baltarusijoje (Gramotnost′ v dorevoljucionnoj Belorussii 1968), Baltarusijos feodalinio laikotarpio istorijos archeografijos ir šaltinių mokslo apybraižos (Očerki po archoegrafii i istočnikovedeniju istorii Belorussii feodal′nogo perioda 1973), Memuarai ir dienoraščiai kaip Baltarusijos istorijos šaltiniai (Memuary i dzjoniki jak krynicy gistoryi Belarusi, išleistas 2000).
Išvertė į rusų kalbą ir parengė spaudai Bychovco kroniką (1966; Bychovco kronika). Parengė dalį Rusios ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės metraščių ir kronikų rinkinio Polnoe sobranie russkich letopisej (27 tomas 1962, 32 tomas 1975 ir 35 tomas 1980).
L: L. U. Marakoy Represavanyja litaratary, navukoycy, rabotniki asvety, gramadskija i kul'turnyja dzejačy Belarusi, 1794–1991 t. 2 Minsk 2003.