Mikalõjus I Didỹsis (Nicolaus I Magnus) apie 820Roma 867 11 13Roma, popiežius (858). Šventasis (1883; šventė – lapkričio 13). Buvo ankstesnių 3 popiežių patarėjas. Tapęs popiežiumi stiprino Šventojo Sosto valdžią, pabrėžė popiežiaus primatą visos Bažnyčios atžvilgiu, apribojo vyskupų kompetenciją, kontroliavo jų sprendimus. Reikalavo, kad ir valstybių valdovai laikytųsi bažnytinės moralės normų, neleido imperatoriams kištis į Bažnyčios reikalus. Pirmasis iškėlė teokratinės valdžios idėją. Per visą pontifikatą konfliktavo su Konstantinopolio patriarchu ir Vakarų Bažnyčios vyskupais. Užkirto kelią Ravennos arkivyskupo Jono siekiams tapti nepriklausomam nuo Romos, panaikino Reimso arkivyskupo Hinkmaro sprendimą nušalinti Soissons’o vyskupą Rothadą, dėl neteisingų sprendimų nušalino Triero ir Kölno arkivyskupus. Nedavė sutikimo Lotaringijos karaliui Lotarui II nutraukti santuoką.
Mikalojus I Didysis (raižinys iš knygos Le vite de pontefici di Antonio Ciccarelli 1588, Roma)
863 atstatydino Konstantinopolio patriarchą Fotiją, tai vėliau sukėlė Rytų ir Vakarų Bažnyčių skilimą. Rėmė misijas Bulgarijoje ir Danijoje, 866 uždraudė kankinimus teismuose.