Mikalojus II (mozaika, Šv. Pauliaus bazilika už sienų Romoje)
Mikalõjus II (Nicolaus II), tikr. Gerhárdas iš Burgùndijos 1010Burgundija 1061 07 27Florencija, popiežius (1058). 1045 paskirtas Florencijos vyskupu. Bažnyčios reformų šalininkas. Popiežiumi išrinktas Sienoje (Romoje tuo metu rezidavo antipopiežius Benediktas X). 1059, padedamas Lotaringijos ir Toskanos kunigaikščio Gotfrydo, nušalino antipopiežių, perkėlė savo būstinę į Romą. 1059 sušaukė Laterano sinodą, jame pakartojo Bažnyčios nuostatas dėl celibato, pasmerkė simoniją, uždraudė pasaulietinę investitūrą, dekretu dėl popiežiaus rinkimų nustatė, kad popiežių renka kardinolai, kiti Romos dvasininkai ir pasauliečiai (t. p. ir imperatorius) turi tik aklamacijos teisę. Imperatorius prarado galimybę daryti įtaką popiežiaus politikai. Siekdamas užsitikrinti normandų kunigaikščių paramą Mikalojus II sudarė sąjungą su normandais.
Jiems vasalų teisėmis pavedė Kapują, Apulijos bei Kalabrijos sritis ir Siciliją, kurią dar reikėjo atkariauti iš saracėnų. Už tai normandai įsipareigojo ginti Romą ir garantuoti popiežiaus rinkimų laisvę.