Mikalõjus IV (Nicolaus IV), tikr. Girolamo Masci 1227 09 30Lisciano (prie Ascoli Piceno) 1292 04 04Roma, popiežius (1288). Pranciškonas, 1274–79 ordino generolas (šv. Bonaventūro įpėdinis). 1278 kardinolas, 1281 Palestrinos (netoli Romos) vyskupas. Buvo popiežiaus patarėjas, vykdė jo dipl. misijas Bizantijoje (1272) ir Prancūzijoje (1278). Išrinktas popiežiumi siekė Anžu dinastijos valdovams grąžinti Siciliją. 1289 Karolį II Anžu vainikavo Neapolio ir Sicilijos karaliumi. 1289 reformavo tretininkų regulą. 1291 saracėnams užėmus Akko, paskutinį krikščionybės centrą Palestinoje, Mikalojus IV nesėkmingai bandė suvienyti tamplierių ir joanitų ordinus, surengti kryžiaus žygį į Šventąją Žemę. Pradėjo krikščioniškąsias misijas Kinijoje, rėmė misijas Balkanuose (Albanijoje, Serbijoje, Bosnijoje) ir Artimuosiuose Rytuose. Bule Coelestis altitudo (1289) nustatė pusę Apaštalų Sosto pajamų skirti kardinolų kolegijai.
Mikalojus IV (raižinys iš knygos Le vite de pontefici di Antonio Ciccarelli 1588, Roma)
Globojo menus, pasirūpino perstatyti ir išpuošti Laterano Šv. Jono ir Švč. Mergelės Marijos Didžiąją (Santa Maria Maggiore) bazilikas Romoje.