Kiškà Mikalojus 1588 1644 03 23, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas. Iš Kiškų. Stanislovo Kiškos (m. 1617) sūnus, Stanislovo Kiškos, Jonušo Kiškos ir Kristupo Kiškos brolis.
Būdamas Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro dvariškis 1609–11 dalyvavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės žygyje į Smolenską. 1615–17 buvo Ukmergės apskrities teismo seniūnas, 1617, 1623–26 ir 1637–38 Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo maršalka, 1617–26 Tartu, 1626–36 Mstislavlio vaivada, nuo 1636 Trakų kaštelionas.
Susigiminiavęs bei suartėjęs su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikais Sapiegomis ir Radvilomis nuo 17 a. 3 dešimtmečio tapo vienu artimiausių Abiejų Tautų Respublikos valdovo Zigmanto Vazos patarėjų ir vienu įtakingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų. 1632 su kitais rengė Vladislovo Vazos karūnaciją. Per 1633 žygį į Smolenską priklausė artimiausių valdovo patarėjų grupei.
Nuo 1640 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės krašto (didysis) iždininkas. Administravo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seniūnijas: 1622–38 Ukmergės, nuo 1637 Valkavisko, nuo 1641 Geranainių ir Lipnicko, 1644 Mogiliavo. Buvo Alytaus ir Šiaulių ekonomijų administratorius. Rūpinosi brolio Jonušo valstybine karjera.
Buvo vedęs Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnaus Alberto dukterį Barborą Radvilaitę.
84