Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (S. F. Fleury nuotrauka, 1908, Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus)
Čiurliónis Mikalojus Konstantinas 1875 09 22Varėna (dabar Senoji Varėna) 1911 04 10Pustelnik (prie Varšuvos; palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse), lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas. J. Čiurlionytės, V. Čiurlionytės‑Karužienės ir S. Čiurlionio brolis, D. Čiurlionytės‑Zubovienės tėvas. M. K. Čiurlionio kūrybą sudaro saviti, didelės fantazijos, gilios minties dailės, muzikos kūriniai.
Išsilavinimas
Nuo 1877 ar 1878 gyveno Druskininkuose. Muzikos mokėsi pas tėvą vargonininką. 1885 baigė liaudies mokyklą. 1889–91 mokėsi Plungės dvaro orkestro mokykloje; 1892–93 ten pat kunigaikščio M. Oginskio orkestro fleitininkas. 1894–99 studijavo Varšuvos muzikos institute (T. Brzezickio, A. Sygietyńskio fortepijono ir Z. Noskowskio kompozicijos klasėse), 1901–02 – Leipcigo konservatorijoje (C. H. C. Reinecke’s kompozicijos ir S. Jadassohno kontrapunkto klasėse). 1902–03 lankė Varšuvos piešimo, 1904–06 dailės mokyklą, vadovaujamą K. Stabrausko.
Visuomeninė ir kultūrinė veikla
1905–06 vadovavo Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos chorui. Lankydamasis tėviškėje užrašinėjo ir harmonizavo (t. p. iš V. Kudirkos ir kitų rinkinių) lietuvių liaudies dainas. 1907–08 gyveno Vilniuje, su kitais įkūrė Lietuvių dailės draugiją, dalyvavo jos veikloje, parodose, vadovavo draugijos Vilniaus kanklės chorui, jam komponavo originalius kūrinius ir liaudies dainų išdailas. Koncertavo kaip pianistas ir dirigentas, rašė apie dailę ir muziką. Inicijavo Lietuvių dailės draugijos muzikos sekcijos įsteigimą, draugijos vardu paskelbė pirmąjį lietuvių kompozitorių kūrinių konkursą. 1908–09 lankėsi ir gyveno Sankt Peterburge; suartėjo su Rusų dailininkų sąjungos nariais M. Dobužinskiu, A. Benua, kitais dailininkais, dalyvavo jų ir Vilniaus dailininkų draugijos (buvo jos steigėjas) parodose. 1909 grįžo į Lietuvą. Rudenį vėl išvyko į Sankt Peterburgą, ten susirgo depresija. Gydėsi Druskininkuose, Pustelnike. 1910 tapo draugijos Meno pasaulis nariu.
Dailė
Sukūrė tapybos (tapė pastele, tempera), grafikos kūrinių (fluorofortų, piešinių tušu, pieštuku, plakatų, knygų viršelių, vinječių). Ankstyviesiems (1903–07) tapybos kūriniams būdinga pastelės technika, kosmogoninė, religinė istoriosofinė ir psichologinė simbolinė tematika, muzikinės aliuzijos, raiški kompozicijos ritmika, švelnūs ir įtaigūs spalvų deriniai (ciklai Laidotuvių simfonija 1903, Tvanas 1904, Para 1904–05, Pasaulio sutvėrimas 1905–06, paveikslai Ramybė 1903–04, Himnas 1906, Tiesa 1905, Žinia 1904–05, Bičiulystė 1906–07). 1907–09 tempera arba mišria technika nutapė savitai peizažinių ir simbolinių bei pasakų tematikos paveikslų (ciklai Žiema, Vasara, abu 1907, Zodiakas 1906–07, Miestas 1908, triptikai Raigardas, Pasaka, Mano kelias, visi 1907, paveikslai Rex, Lietuviškos kapinės, abu 1909).
M. K. Čiurlionis. Žinia (pastelė, 1904–05, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus)
M. K. Čiurlionis. Sonata II (Pavasario sonata. Allegro; tempera, 1907, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus)
Reikšmingiausią šio laikotarpio dailės kūrinių dalį sudaro sonatos: Sonata I (Saulės sonata), Sonata II (Pavasario sonata, abi 1907), Sonata nr. 3 (Žalčio sonata), Sonata nr. 4 (Vasaros sonata), Sonata nr. 5 (Jūros sonata), Sonata nr. 6 (Žvaigždžių sonata, visos 1908), Sonata nr. 7 (Piramidžių sonata 1909). Joms (t. p. preliudams ir fugoms) būdinga muzikinių struktūrų kompozicinės bei temų plėtotės analogijos, ypatinga daugiapusė turinio koncentracija, novatoriškas konceptualizmas. Šiuose paveiksluose jis atskleidė individualiai pajaustą dvasingą kosmoso, gamtos ir žmogaus būties vienovę, pranoko bręstančius naujosios nedaiktinės ir siurrealistinės 20 a. dailės siekius. M. K. Čiurlionio grafikos kūriniams būdinga jo tapybos kūrinių tematika (fluorofortai Varpinė 1906, Auka 1908; kompozicijos tušu), ryški moderno ir lietuvių liaudies dailės ornamentikos jungtis (inicialai, natų ir kitos vinjetės).
Muzika
M. K. Čiurlionio muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams. Simfoninės poemos Miške (1901) ir Jūra (1903–07; kitų simfoninių kūrinių liko tik eskizai, uvertiūrą Kęstutis restauravo kompozitorius J. Juozapaitis) turi vėlyvojo romantizmo bruožų, savitų konceptualių dramaturgijos sprendimų, įtaigios ekspresijos. Chorinė bažnytinė muzika pagrįsta klasikos tradicijomis, turi romantiškų bruožų (kantata De profundis 1899); išdailose vartojo naujoviškų harmoninių ir faktūrinių priemonių, atskleidžiančių senovinių lietuvių liaudies dainų melodijų charakterį bei poetinį turinį. M. K. Čiurlionis vienas pirmųjų Lietuvoje sukūrė meistriškai polifoniškai išplėtotų išdailų chorui (fugetė Bėkit, bareliai). Originali vėlyvoji jo chorinė kūryba (Į karužę, Lapas pageltęs, Jūra ir kita, S. Kymantaitės‑Čiurlionienės žodžiai) išsiskiria visoje to meto lietuvių muzikoje, nors buvo ilgai neskelbta.
M. K. Čiurlionis. Simfoninės poemos Jūra rankraščio fragmentas (klavyras; 1903–07, popierius, pieštukas, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus)
Gausiausia ir originaliausia jo fortepijoninė kūryba (variacijų ciklai Sefaa Esec ir Besacas 1904–05; muzikinių peizažų ciklas Jūra 1908; fuga b‑moll, 1908–09). Iš studijų laikotarpio liko sonata F‑dur (1898), bet visoje kūryboje, greta kelių ciklų, vyrauja nedidelės apimties preliudai ir pjesės. 1904–05 polifoniniai preliudai konstruktyvios sandaros, ekspresyvių harmonijų; 1906–09 preliuduose išplėtota savita kontrapunktinė faktūros ir formos dramaturgija. Variacijų cikluose vartojo savo atrastą serijinį melodijų plėtojimo principą (pastovias 9 arba 7 garsų eiles). Fortepijoninė kūryba turi vėlyvojo romantizmo, naujosios ekspresionistinės, konstruktyvistinės ir neoklasicistinės 20 a. muzikos bruožų.
Literatūrinis palikimas
M. K. Čiurlionio literatūros kūrinių mažai teišliko. Jis sukūrė lyrinių impresijų, Laiškus Devdorakėliui, Pasaką, Sonatą, aforizmų; su S. Kymantaite‑Čiurlioniene parašė ir parengė meno eseistikos knygą Lietuvoje (1910). Joje ir kitoje publicistikoje pabrėžė būtinumą lietuvių profesionalųjį meną grįsti tautinėmis liaudies meno tradicijomis, apibūdino kai kuriuos lietuvių liaudies dainų melodijų bruožus. Vertingi M. K. Čiurlionio laiškai.
Atminimo įamžinimas
Veikia Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus, vienas jo filialų – M. K. Čiurlionio gimtieji namai Druskininkuose (memorialinis muziejus, įsteigtas 1963), Čiurlionio draugija, M. K. Čiurlionio namai (nuo 1995 Vilniuje). Nuo 1965 Vilniuje rengiamas Čiurlionio konkursas (nuo 1991 tarptautinis), nuo 1995 jis priklauso Pasaulinei muzikos konkursų federacijai. Čikagoje veikia Čiurlionio dailės galerija (nuo 1957). M. K. Čiurlionio vardu pavadinta Nacionalinė menų mokykla Vilniuje (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla), muzikos mokykla Druskininkuose. Vyksta tarptautinis menų festivalis Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu (nuo 2003). Griežia Čiurlionio kvartetas (įkurtas 1968). 1940–44 Lietuvoje ir 1944–91 užsienyje veikė Lietuvių tautinio meno ansamblis Čiurlionis.
M. K. Čiurlionio paminklas Druskininkuose (skulptorius V. Vildžiūnas, bronza, 1975; © LATGA, 2020)
1975–76 M. K. Čiurlionio gimimo šimtosioms metinėms sukurtas memorialinis medinių skulptūrų ir stogastulpių ansamblis palei Varėnos–Druskininkų kelią (Čiulionio kelias). 2019 atidarytas Čiurlionio kelias (pirmasis Lietuvos nacionalinių kultūros kelių programos projektas), kuriuo siekiama aktualizuoti menininko gyvenimo ir kūrybos vietas.
127
P: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: piešiniai, kompozicijų eskizai, grafika / sud. M. Mildažytė‑Kulikauskienė Vilnius 2007; Chronologinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos katalogas / sud. D. Kučinskas Kaunas 2007; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Fotografija = Photography / sud. V. Laukaitienė, D. Gruzdienė Vilnius 2022. R: Apie muziką ir dailę / parengė V. Čiurlionytė‑Karužienė Vilnius 1960; Laiškai Sofijai / parengė V. Landsbergis Vilnius 1973, papildytas leidimas Vilnius 2011; Žodžio kūryba / parengė V. Landsbergis Vilnius 1997. L: V. Landsbergis Pavasario sonata Vilnius 1965, Čiurlionio dailė Vilnius 1976, Vainikas Čiurlioniui Vilnius 1980, Čiurlionio muzika Vilnius 1986, Visas Čiurlionis Vilnius 2008; V. Čiurlionytė-Karužienė ir kiti Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: Bibliografija Vilnius 1970; Čiurlioniui 100 / sud. J. Bruveris Vilnius 1977; V. Strolia M. K. Čiurlionio diskografija Kaunas 2001; V. Strolia M. K. Čiurlionio diskografija Kaunas 2001; R. Andriušytė‑Žukienė M. K. Čiurlionis: Tarp simbolizmo ir modernizmo Vilnius 2004; L. M. Petrusevičiūtė Munchas ir Čiurlionis: Melancholija ir Saulė Vilnius 2008; V. Landsbergis Debesies laivu: užrašai apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį / sud. E. Urbelevič Vilnius 2022; N. Worobiow M. K. Čiurlionis: Der litauische Maler und Musiker Kaunas–Leipzig 1938; M. Etkind Mir kak bol‘šaja simfonija Leningrad 1970; V. Landsbergis Sonata vesny. Tvorčestvo M. K. Čiurlionisa Leningrad 1971, Tvorčestvo Čiurlionisa Leningrad 1975, M. K. Čiurlionis. Time and Content Vilnius 1992, papildyta versija japonų kalba Tokyo 2008; G. Vaitkūnas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis Dresden 1975; F. Roziner Iskusstvo Čiurlionisa Moskva 1993; G. Kazokas Musical Paintings: Life and Work of M. K. Čiurlionis (1875–1911) Vilnius 2009.
M. K. Čiurlionis. Naktis (pastelė, 1905, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus)
M. K. Čiurlionis. Šv. Rokas (aliejus, 1907, Kaimelio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia)
M. K.. Čiurlionis. Sulūžusioje lovoje gulintis vyras (iš fotografijų ciklo, sukurto Anapoje 1905; Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus)
M. K.. Čiurlionis. Kalnų taku einanti moteris su nešuliais (iš fotografijų ciklo, sukurto Anapoje 1905; Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus)
M. K. Čiurlionis. Du laivai jūroje (iš fotografijų ciklo, sukurto Anapoje 1905; Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus)